Nors epidemiologinė situacija Lietuvoje vis prastėja, kai kurie žmonės toliau soc. tinkluose tikina, kad nuo viruso plitimo neapsaugo apsauginės veido kaukės ar karantinas bei ima kvestionuoti, ar išvis tas COVID-19 ligą sukeliantis virusas egzistuoja.
„Kaukės nepadeda, karantinas ir uždaryti žmonės viruso plitimo nesustabdo. Darau išvadas virusas politinis ir medicina čia ne prie ko. Gal pas mane drauguose yra tokių kurie serga besimtome liga. Kaip jaučiatės, kuom gydotės? Parašykite bent kelius žodžius. Nejaugi sergantis yra valstybės paslaptis“, – feisbuke rašo vienas internautas, kalba nekoreguota.
Komentaruose žmonės aiškina, kad virusas neegzistuoja ar, kad apsaugai nuo jo užtenka tik medetkų arbatos. Kiti tikina, kad tai pasaulinio lygio apgaulė ir mes bijome tik paprasto gripo.
Išsakyti teiginiai, kad kaukės ir karantinas viruso plitimo nestabdo, yra melagingi.
Kaip Delfi yra sakiusi VU GMC profesorė Aurelija Žvirblienė, karantinas, kaip priemonė, yra veiksmingas, siekiant sumažinti sergamumo plitimą.
Žodis karantinas kilęs nuo italų kalbos quarante, reiškiančio skaičių 40. Jau senovės Graikijoje buvo žinoma 40 dienų taisyklė, manant, kad ligos, pasireiškiančios per šį laikotarpį, yra ūmios ir itin pavojingos. Taip pat buvo manoma, kad tos ligos, kurios yra aptinkamos per ilgesnį laiką, yra lėtinės ir kelia mažesnį pavojų aplinkiniams.
Net Senajame Testamente randami įsakymai izoliuoti užsikrėtusiuosius ir sudeginti jų rūbus, ypač išskiriant maro ir raupų atvejus. Mokslininkai yra aptikę ir 549 metais išleistus Justiniano I įsakus, kurie liepdavo karantinuoti sugrįžusiuosius iš kraštų, kur pasireikšdavo epidemijos. Karantinas yra veiksminga užkrečiamos ligos plitimo stabdymo priemonė, todėl ją naudojame ir praėjus ne vienam amžiui.
Pagrindinis karantino tikslas – sulėtinti ligos plitimą, suteikiant laiko sveikatos apsaugos sistemai geriau reaguoti į susidariusią situaciją (izoliuoti ir gydyti užsikrėtusiuosius, platinti vaistus ar vakcinas, informuoti visuomenę) ir galiausiai sustabdyti epidemiją.
Birželio 14 dieną publikuotas mokslininkų tyrimas dar kartą įrodė visuotinio karantino naudą. Mokslininkai nagrinėjo, kaip kito COVID-19 plitimas 49 valstybės, kurios įvedė visuotinį karantiną. „Visuotinis karantinas, vienas iš socialinės izoliacijos apribojimų, užkerta kelią COVID-19 pandemijai, ir parodė, kad šis prevencinis apribojimas gali žymiai sumažinti viruso plitimą“, – rašo mokslininkai.
Kita mokslininkų grupė dar 2006 metais paskelbė savo tyrimą. „Simptominių asmenų izoliavimas ir gydymas,kartu su asmenų, kuriems yra didelė užsikrėtimo rizika karantinavimas, yra dvi dažniausiai naudojamos epidemijos kontrolės priemonės. Nors izoliacija tikriausiai visada yra pageidautina visuomenės sveikatą užtikrinanti priemonė, karantinas yra prieštaringesnis. Masinis karantinas gali sukelti didelių socialinių, psichologinių ir ekonominių pasekmių, nenustant daug infekuotų asmenų“, – rašo tyrimo autoriai.
Jie naudoja tikimybinius modelius, kad nustatytų sąlygas, kuriomis karantinas turėtų būti naudingas. Rezultatai rodo, kad naudojant karantiną tikimasi, kad infekcijų, kurių buvo išvengta (iš pradžių užsikrėtusiam asmeniui), bus labai mažai, jei izoliacija yra efektyvi, tačiau mažėjant izoliacijos efektyvumui, ji staigiai ir sparčiau didėja. Kai izoliacija neveiksminga, karantinas naudingiausias bus tada, kai infekcinė liga sparčiai plis besimptomiu būdu. Būtent COVID-19 ir pasižymi besimptomiais ligos atvejais. Remiantis šia mokslininkų išvada, galima teigti, kad visuotinis karantinas COVID-19 akivaizdoje buvo naudingas.
Teiginius, kad kaukės neapsaugo nuo COVID-19, Delfi yra ne kartą paneigęs. Apie tai galite plačiau pasiskaityti ČIA, ČIA, ČIA.
Mokslininkė A. Žvirblienė taip pat pakartojo savisaugos abėcėlę, kurią turėtų žinoti kiekvienas. Pasak mokslininkės, „kaukės tikrai padeda“.
„Sklindantys lašeliai tikrai sulaikomi, ypač kai mes esame tarp nepažįstamų žmonių. Tai galioja viešajame transporte, parduotuvėse. Darbovietėje galbūt ir taip visi maišosi, nebent tai yra tokia darbo vieta, kur nuolat lankosi nepažįstami žmonės. O jeigu tai – kolektyvas, kasdien susitinka tie patys žmonės, tai nežinau, ar labai didelė prasmė sėdėti su kaukėmis“, – sakė A. Žvirblienė.
Pasak mokslininkės, rankas plauti irgi yra prasmės. „Kad ir viešajame transporte – juk kiek žmonių įlipdami prisiliečia prie tos pačios rankenos. Žinoma, kad išlipus iš viešojo transporto reikėtų rankas nusiplauti, neparnešti, pavyzdžiui, į šeimą, to viruso“, – teigė A. Žvirblienė. Dar vienas paprastas dalykas, kuris padėtų apsaugoti kitus, – mokslininkė pataria čiaudintiems ir sloguojantiems į darbą neiti.
Šaltiniai:
- William C Cockerham. International Encyclopedia of Public Health. Academic Press, 2016, Vol. 6, p. 455
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7109638/
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7293850/
- https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/profesore-paaiskino-is-kur-tokie-uzsikretusiuju-skaiciai-karantinas-butu-veiksminga-priemone-bet-kiek-mes-tam-pasiruose.d?id=85391393
