„Jeigu turėjote kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, reikia karantinuotis. Nedelsdami turite izoliuotis 14 dienų“, – tvirtina Virdžinijos politechnikos universiteto profesorė ir visuomenės sveikatos ekspertė Lisa Lee, 14 metų dirbusi JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centruose (CDC).
Nuo užsikrėtimo koronavirusu iki ligos simptomų pasirodymo prabėga vidutiniškai maždaug nuo keturių iki penkių dienų, tačiau viruso inkubacinis laikotarpis gali tęstis nuo dviejų iki 14 dienų. Dėl šios priežasties rekomenduojama karantino trukmė yra dvi savaitės, nesvarbu, kaip tuo metu jaučiatės ir kokie yra testų rezultatai.
„Dabar vyrauja mintis, kad reikia tiesiog laukti testo rezultato ir sužinoti, ar jis yra teigiamas. Tačiau ši mintis yra prasta“, – aiškina L. Lee.
Kol kas nėra patvirtintos vakcinos nuo koronaviruso. Nėra ir konkretaus gydymo plano, užtikrintai tinkančio visiems.
Tad netgi jei saviizoliacijos laikotarpiu taip ir nepasirodo jokie susirgimo ženklai, jei nesielgsite atsargiai, kelsite pavojų aplinkiniams – jie gali užsikrėsti, susirgti ir netgi numirti.
Koronavirusą taip pat gali lengvai platinti simptomų nejaučiantys žmonės, kuriems nepasireiškia jokie susirgimo ženklai.
Kaip rodo tiksliausi Ligų kontrolės ir prevencijos centrų paskaičiavimai, simptomų nejaučiantys viruso platintojai gali sudaryti 40 proc. visų koronaviruso atvejų. Todėl būtina, kad pandemijos metu su užsikrėtusiais asmenimis susidūrę žmonės liktų namuose net ir tais atvejais, jeigu jie jaučiasi puikiai.
Testas – prabėgus nuo penkių iki septynių dienų po susidūrimo su užsikrėtusiuoju
Prasidėjus izoliacijai, galima pagalvoti ir apie testą, rašo sciencealert.com. Geriausias metas jam atlikti, kai testas bus tiksliausias, paprastai yra maždaug savaitė po to, kai buvote šalia koronavirusu užsikrėtusio žmogaus.
Minesotos sveikatos departamentas rekomenduoja atlikti testą po kontakto su užsikrėtusiuoju „prabėgus nuo penkių iki septynių dienų“.
Jeigu pirmojo testo atsakymas būna neigiamas, vertėtų po kontakto su užsikrėtusiuoju prabėgus maždaug 12 dienų atlikti dar vieną testą – gali būti, kad virusas „laukė“.
Tie, kurie galiausiai visgi suserga, turi puikią galimybę platinti virusą – laikotarpis iki simptomų pasirodymo yra labai klastingas, tuo metu virusas sparčiai platinamas. Ši viruso platinimo prieš pasireiškiant simptomams problema yra viena iš priežasčių, dėl kurių kovoti su koronavirusu yra taip sudėtinga.
„Žmogus tampa užkrečiamas kažkuriuo metu nuo užsikrėtimo akimirkos iki tada, kai gauna teigiamą koronaviruso testo atsakymą. Kada tiksliai – mes nežinome“, – pridūrė L. Lee.
Dažnai intensyviausiai virusas platinamas likus dienai iki simptomų pasirodymo pradžios.
Todėl būtina vengti bet kokių socialinių kontaktų. Jei saviizoliacijos metu namų ūkyje tenka susidurti su kitais žmonėmis, dėvėkite kaukę. Jeigu karantinavimosi metu nelieka kitų variantų ir tenka dalytis gyvenamąja erdve su kitais žmonėmis, reikia būti atsargiems. Namuose išlaikykite deramą atstumą su kitais žmonėmis.
Jeigu atliktas koronaviruso testas yra teigiamas, kaip nurodo CDC, reikia izoliuotis atskirame kambaryje ir naudotis kitu vonios kambariu ir tualetu nei drauge gyvenantys asmenys. Jeigu galimybės izoliuotis atskirame kambaryje nėra, būtina bendroje patalpoje užtikrinti gerą vėdinimą: jeigu tik galima, reikia laikyti atvertą langą, kad virusas neužsibūtų ore.
Geriausias variantas – laboratorinis testas
Vadinamasis auksinio standarto (patvirtinamasis) koronaviruso testas turi būti atliekamas laboratorijoje – mėginys jam paimamas iš nosiaryklės. Šis testas vadinamas RT-PGR, juo ieškoma tam tikrų koronavirusą išduodančių genų.
Jei šis testas atliekamas tinkamai, labai tikėtina, kad jis nustatys organizme tūnantį virusą – „jei tik šis ten yra“, sako L. Lee.
Atliekant šį testą, imamas mėginys iš nosiaryklės – pasiekiamas giliai esantis darinys, kuris paprastai pasišalina kosint, čiaudint ir netgi kalbant. Testo rezultatai paprastai gaunami po dienos ar kelių.
Greitieji testai tinkami skubiai patikrai, tačiau nėra tokie tikslūs kaip laboratoriniai
Yra ir naujesnių bei greitesnių koronaviruso testų. Jie vadinami greitaisiais testais, mat paprastai atsakymą pateikia vos po 15 minučių. Jų nereikia atlikti laboratorijoje. Tačiau toks greitis turi ir savo kainą: šie testai yra ne tokie tikslūs ir ne taip aiškiai nustato infekciją.
„Tokie testai ieško ne genetinės viruso medžiagos, o mažučių ant viruso dangos esančių dalelių. Kitaip tariant, testu siekiama nustatyti konkretų baltymą, esantį viruso išorėje“, – dėsto L. Lee.
Iš esmės šie greitieji testai yra labiausiai tinkami kaip skubesnės patikros priemonė (didžiulių protrūkių atveju, tiriant pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, būtinuosius darbuotojus). Jeigu gaunamas teigiamas atsakymas, geriausia jį patvirtinti laboratoriniu testu.
„Greitieji testai yra itin naudingi, kai siekiama ištirti simptomų turinčius žmones, kai norima atsekti kontaktus arba tokiose įstaigose kaip, pavyzdžiui, senelių namai, kur ketinama testuoti pakartotinai“, – neseniai žurnalistams apie greituosius testus pasakojo admirolas Brettas Giroiras, Jungtinių Valstijų diagnostinio koronaviruso testavimo vadovas.
Neigiamas greitojo testo atsakymas nebūtinai reiškia, kad galima nutraukti saviizoliaciją. Greitieji testai tikrai nėra leidimas ištrūkti į vakarėlį ar anksčiau užbaigti saviizoliaciją.
„Jeigu vieną dieną gaunamas neigiamas rezultatas, tai dar nereiškia, kad kitą dieną jis taip pat bus neigiamas“, – tvirtina B. Giroiras.
Testai, kaip ir bet kuri kovos su COVID-19 priemonė, yra tik vientisos sistemos dalis, kuri privalo būti taikoma drauge su kitomis priemonėmis.
„Laboratoriniai testai visada privalo būti taikomi drauge su kitais dalykais“, – jau anksčiau sakė Philipas Ginsburgas, „Abbott Laboratories“ greitosios diagnostikos skyriaus vadovas.
„Paciento klinikinė būklė, sveikatos istorija, kitų testų rezultatai – visa tai svarbu. Labai retai gydytojas priima sprendimus remdamasis tik atskiru testu ir neįvertindamas visų kitų aplinkybių“, – aiškina Ph. Ginsburgas.
Saviizoliacijos pabaigoje – dar vienas testas.
Baiginėjantis karantinavimosi laikotarpiui būtų gerai atlikti dar vieną testą – tokiu būdu įsitikintumėte, kad sugrįžti į socialinį gyvenimą yra tikrai saugu.
„Jeigu norite atlikti testą, kol dar nesibaigė 14 dienų trukmės saviizoliacija, viskas gerai, tačiau saviizoliacijos pabaigoje testą atlikti iš tiesų reikia – taip įsitikinsite, kad galima grįžti į socialinį gyvenimą“, – aiškina L. Lee.
Jeigu toks testas yra teigiamas, reikia pasiteirauti gydytojo, kiek laiko turėtumėte palaukti iki kito testo, kad įsitikintumėte, jog nebeplatinate užkrato.
„Šis laikotarpis gali būti skirtingas, tai priklauso nuo to, ar pasireiškia simptomai, kada jie pasireiškia, kiek laiko nepraeina ir panašiai“, – sako L. Lee.
