Sveikindamas pirmąjį projekto ataskaitą pateikusį konkurso dalyvį, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys pabrėžė, kad aktyviai idėjas komercializuojantys, inovatyvius produktus į rinką įvedantys bei biotechnologijų ekosistemos augimą skatinantys mokslininkai – didelis Lietuvos turtas: „Inovatyvias technologijas vystantys talentai kuria proveržį. Mūsų pareiga – jiems suteikti visą įmanomą pagalbą konsultacijomis, naudingais kontaktais ir finansavimo priemonėmis“.
Dalyvavimą konkurse vadina avantiūra
Į su oro masės srautais ir bendruoju deguonies suvartojimu susijusį fenomeną, kurį kolegos stebėjo jau daugiau kaip 30 metų, KTU mokslininkas Renaldas Urniežius aktyviai gilintis pradėjo prieš septynerius metus. Kadangi kvėpavimo procesų pažinimu paremti, jo komandos kurti cukraus valdymo sprendimai jau buvo naudojami biofarmacijoje, prasidėjus pandemijai, kilo avantiūriška mintis turimas žinias ir patirtį pritaikyti naujai problemai spręsti. Profesoriaus vadovaujama atžalinė Kauno technologijos universiteto inžinerinė įmonė „Cumulatis“ sėkmingai sudalyvavo MITA konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ ir pasirašė finansavimo sutartį pagal priemonę „Inostartas“.
Pagrindinis komandos, kuriančios žmogaus deguonies suvartojimą matuojantį įrenginį, tikslas – padėti medikams išvengti plaučių intubavimo: „Ypač tada, kai pasitelkiamas papildomas deguonis ir viršslėgio terapija, medikams būtini išmanūs duomenys apie plaučių ventiliaciją. Kitais žodžiais tariant, norime, kad medikas sužinotų ir galėtų sekti, kiek sveikų plaučių arba perfuzijos ciklo galios liko ir kaip tas procentas gerėja arba blogėja“.
Ikiklinikinių testų rezultatai pranoko lūkesčius
Šią savaitę komandos stovykloje itin pakili nuotaika – sėkmingai baigti ikiklinikiniai įrenginio prototipo testai. Tyrimuose pats savanoriu dalyvavęs mokslininkas neslepia nuostabos: „Su mūsų prototipu tikėjomės tik nedidelio pagerėjimo, tačiau per trumpą laiką iš deguonies bado (hipoksijos) sąlygų arteriniame kraujyje ištirpusį deguonį pavyko pakelti iki normalaus lygio. Vadinasi, žmogaus organizme esantiems reguliatoriams mūsų prototipo „pagalba” yra naudinga. Remiantis invazinės kūno stebėsenos duomenimis, pagrindo galvoti apie pasireiškiantį placebo efektą nėra”.
Profesorius teigia, kad justi ir realiai matyti, kaip deguonies tirpumo valdymas pagerina gyvybines funkcijas, yra nerealus jausmas: „Validavus žmogaus organizmo elgsenos modelius, ateityje bus galima identifikuoti individualius kūno reguliatorių parametrus. Tada galėtume su jais „susidraugauti” ir padėti paciento kūnui neinvazinėmis priemonėmis”.
Už rezultatą dėkingas ir narų bendruomenei
COVID-19 paciento neinvazinės stebėsenos įrenginio prototipą nuo idėjos sukūrė ir ikiklinikinius tyrimus komanda įvykdė per rekordinį laiką – 3,5 mėnesio. Projekte dirbo elektronikai, programuotojai, medžiagų mokslo, elektros inžinerijos, debesijos ir robotikos specialistai, konsultavo biotechnologai, biochemikai ir bioinžinieriai iš Vilniaus Universiteto, VGTU ir biotechnologinių įmonių. Prof. R. Urniežius džiaugiasi pavykusiu komandiniu bendravimu, kuris buvo savitarpio pagarbos ir komandinio darbo pavyzdys: „Ateityje didžiausias mūsų įvertinimas bus, jei prisidėsime prie sėkmingo raudonosios biotechnologijos ekosistemos vystymosi“.
Tarp pagalbą suteikusių profesorius vardina ne tik sveikatos apsaugos srityje dirbančius specialistus – Santaros ir Kauno klinikų medikus, ypač gydytojas Liną Jankauskaitę ir Dovilę Lukminaitę, Europos hiperbarinės medicinos komitetą, bet ir profesionalių narų bendruomenę bei gamintojus, kurie gamino ir tiekė reikiamą įrangą bei teikė rekomendacijas, padėjusias biofarmacinę patirtį nukreipti biomedicinine kryptimi.
Lauks leidimo klinikiniams tyrimams
Užbaigusi „Inostarto“ projekto „Potencialaus COVID-19 paciento neinvazinės stebėsenos įrenginio prototipas“ veiklas komanda nesustoja. Sekantis jos laukiantis etapas – klinikiniai tyrimai, kuriems dabar labai svarbu gauti Lietuvos bioetikos komiteto leidimą.
Teoriškai iš bet kokio gyvo organizmo kvėpavimo duomenų gali būti sprendžiama, koks to organizmo amžius, kaip greitai jis auga, kokia jo raumenų masė, ar jis šiuo metu intensyviai galvoja, ar yra ramybės būsenoje, ar, pavyzdžiui, susijaudinęs, todėl deguonies suvartojimas yra padidėjęs. Todėl kuriamu įrenginiu galės būti stebimas arba gydomas ne tik potencialus COVID19 pacientas, bet ir bet koks gyvas, t. y. gaminantis arba vartojantis deguonį organizmas.
Proveržį darantiems mokslininkams – MITA pagalba
„Inostarto“ projektas – jau ne pirmas MB „Cumulatis“ bendradarbiavimas su MITA. Komanda šiais metais dalyvavo ir kitame MITA organizuotame konkurse „Wanted: Life Science Innovator“, kuriame jos vystoma bioreaktorių programinio valdymo sistemos su automatiniu indukavimu idėja laimėjo trečiąją vietą. „Automatinis indukavimas rekombinantinių baltymų kultivacijose – pirmas žingsnis link išmaniųjų nuotoliniu būdu valdomų bioreaktorių sistemų. Bioreaktorių galima įsivaizduoti kaip kvėpuojančią ir valgančią būtybę. Kai ji pasiekia tam tikrą brandos amžių, mes suleidžiame medžiagą, kad ta būtybė savo organizme iki savo gyvenimo pabaigos pagamintų vaistų, kuriuos žmonės vėliau vartoja kovodami su virusais arba sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu. Taigi, mes rūpinamės, kad tai gyvai būtybei laiku būtų suleistas tinkamas medžiagos kiekis“, – sudėtingus bioreaktoriuje vykstančius procesus paaiškina prof. R. Urniežius. Šį mėnesį prof. Renaldo Urniežiaus komanda MITAI pateikė dar vieną paraišką dėl naujo produkto komercializavimo.
