„Eurofound“ agentūros kas penkerius metus atliekamo Europos darbo sąlygų tyrimo duomenimis, labiausiai motyvuoti darbui yra tų šalių gyventojai, kurie dirba mažiau nei 35 valandas per savaitę ir kurie teikia pirmenybę laisvalaikiui, bet ne darbui. O labiausiai išsekę yra tie, kurie dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę ir kurių prioritetas yra darbas.

Susituokėte su darbu? Įvertinkite padarinius

Nors dirbti intensyviai ir ilgas darbo valandas gali būti patrauklu, jei jūsų laukia naujos karjeros galimybės ar didesnis atlygis, arba neišvengiama, jei bandote įveikti išaugusį darbo krūvį, tačiau tai tikrai paveiks jūsų asmeninį gyvenimą, o ilgainiui – ir darbą.

Padidės nuovargis. Kai esate pavargę, mažėja gebėjimas aiškiai mąstyti ir produktyviai dirbti, išauga klaidų tikimybė. Ilgos darbo valandos, pasak tyrimų, kelia neigiamas emocijas, kurios trukdo atsipalaiduoti po darbo. Įdomu tai, kad daugiau neigiamų emocijų dėl darbo ir po jo patiria darboholikai, t. y. žmonės, kurie dirba kompulsyviai ir negali atsitraukti nuo darbo, nes išsyk patiria nerimą dėl neatliktų užduočių. Tokie žmonės daug dažniau po darbo imasi darbinių veiklų, todėl blogiau pailsi ir kitą dieną turi mažiau energijos ir prasčiau dirba, o dėl to kyla dar didesnis nerimas.

Doc. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė
Foto: E. Kurausko nuotr.

Taip asmuo patenka į savotišką užburtą ratą, kai nesėkmės darbe skatina dirbti daugiau ir ilgiau, dėl to pailsima prasčiau, lėtėja darbo tempas ir padaroma daugiau klaidų, kurios ir vėl skatina dirbti intensyviau... Taigi ilgos ir intensyvios darbo valandos tikrai negarantuoja profesinės sėkmės, bet priešingai – atveria vartus į išsekimą ir profesinę nesėkmę, jei po darbo valandų tinkamai nepailsima.

Sumažės produktyvumas. Mažai dėmesio laisvalaikio veikloms skiriantys asmenys prasčiau atlieka savo darbą, kadangi mažiau pailsi ir turi kovoti su nuovargiu, skirti daugiau pastangų, kad sutelktų dėmesį į atliekamas veiklas, todėl ir darbui lieka mažiau psichinių ir fizinių jėgų.

Suprastės sveikata. Darbo ir gyvenimo disbalansas prastai veikia miego kokybę, didina riziką patirti perdegimą, susirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis fizinėmis ir psichikos ligomis.

Vieno partnerio išsekimas lemia kito partnerio nesėkmes darbe

Pašlis santykiai su artimaisiais ir draugais. Jei dirbate labai intensyviai, tikėtina, kad neturėsite nei laiko, nei jėgų artimiesiems ir draugams, praleisite svarbius gyvenimo įvykius, dėl to pablogės tarpusavio santykiai. Tačiau ar kada pagalvojote, kad nuo jūsų nuovargio ir išsekimo dėl darbo priklauso jūsų partnerio gerovė ir sėkmė darbe? Daugiau nei dešimtmetį trunkantys dirbančių porų tyrimai rodo, kad vieno partnerio savijauta turi didelę įtaką kito partnerio ar sutuoktinio sveikatai ir savijautai tiek darbe, tiek gyvenime.

Pavyzdžiui, Olandijoje ir Graikijoje atlikti didelei perdegimo rizikos grupei priklausančių pedagogų ir medicinos rezidentų imties tyrimai parodė, kad darbinės veiklos sukeltas perdegimas lemia partnerio perdegimą, prastai veikia sveikatą ir gerokai padidina riziką susirgti depresija. Kartu gyvenantys partneriai ar sutuoktiniai lengvai perima vienas kito emocijas, o darbo keliama įtampa neretai padidina buities darbų krūvį ir konfliktų skaičių. Todėl nenuostabu, kad ir tyrimai patvirtina tai, jog vieno partnerio sunkumai profesiniame gyvenime lemia mažesnį kito partnerio pasitenkinimą santuoka ir gyvenimu apskritai. Tai ypač pastebima vadovų pareigas einančių darbuotojų šeimose.

Geras vakaras namuose = produktyvi darbo diena

Daugybė organizacinės psichologijos tyrimų vienareikšmiškai rodo, kad kuo geriau praleidžiame laiką po darbo su šeima ir draugais, kuo geriau pailsime ir atsiribojame nuo darbo reikalų, tuo energingesni jaučiamės kitą darbo dieną ir geriau atliekame darbo užduotis, imamės daugiau iniciatyvos darbe, esame labiau linkę padėti kolegoms ir išmokti naujų dalykų. Olandų mokslininkų atliktas 2 savaites trukęs 53 surinkimo linijos darbuotojų tyrimas parodė, kad labiau motyvuoti buvo ir geriau savo darbą atliko tie darbuotojai, kurie buvo geriau pailsėję iš vakaro. Maža to, pailsėję darbuotojai net sunkumus, su kuriais teko susidurti darbe, vertino kaip iššūkius ir buvo labiau motyvuoti juos įveikti. Kitais žodžiais tariant, net labai sekinanti darbo diena neturės neigiamo poveikio sveikatai ir gerovei tol, kol turėsime galimybę tinkamai pailsėti po darbo.

Tyrimai patvirtina ir intuityviai numanomą tiesą, kad atsipalaiduoti po darbo yra daug lengviau, kai darbo diena buvo sėkminga. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje atliktas ugniagesių gelbėtojų ir greitosios pagalbos darbuotojų tyrimas parodė, kad tomis dienomis, kai darbuotojai jautėsi esą naudingi savo darbu kitiems, labiau pasitikėjo savo kompetencija ir geriau jautėsi ne tik darbo metu, bet ir po jo.

Tačiau dar įdomiau tai, kad atsipalaidavimas namuose didina sutuoktinio ar partnerio pasitenkinimą santykiais ir motyvaciją dirbti. Pavyzdžiui, 175 dirbančių olandų porų tyrimas atskleidė, kad darbuotojo motyvacija dirbti padidina jo partnerio motyvaciją dirbti ir atsidavimą darbui, ypač jei partneris yra empatiškas, t. y. linkęs suprasti ir perimti kitų žmonių požiūrį. Be to, vieno partnerio motyvacija dirbti, patiriamas pasitenkinimas darbe ir poilsio po darbo kokybė padidino kito partnerio pasitenkinimą tarpusavio santykiais ir gyvenimu. Kitais žodžiais tariant, jūsų patirtis darbe ir poilsis po darbo svarbus ne tik jums, bet turi įtakos ir jūsų artimųjų gerovei.

Lietuviai darbo ir laisvalaikio disbalansą patiria mažiausiai

Per pastaruosius kelerius metus Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai apklausė beveik 10 tūkstančių įvairių organizacijų ir įvairių profesijų darbuotojų, siekdami įvertinti jų darbo ir gyvenimo pusiausvyrą, įsitraukimą į darbą, pasitenkinimą darbu ir gyvenimu.

Rezultatai parodė, kad tik mažiau nei 4 proc. apklaustų darbuotojų beveik visada ar visada patyrė darbo ir gyvenimo disbalansą, o du trečdaliai nurodė retai ar tik kartais dėl darbo reikalų negalintys atsipalaiduoti namuose, neturintys laiko ar energijos laisvalaikiui ar turintys atšaukti asmeninius planus. Tai atitinka jau minėto „Eurofound“ agentūros atlikto Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatus, liudijančius, kad Lietuvoje darbo ir gyvenimo disbalansą nuolatos patiria 3–4 proc. Lietuvos darbuotojų ir tai yra mažiausias vidurkis iš visų apklausoje dalyvavusių šalių.

Foto: "Spectrum" nuotr.

Kas nutinka ilgą laiką patiriant darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansą? Vilniaus universiteto mokslininkai dviejose viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose dvejus metus iš eilės apklausė 267 darbuotojus ir nustatė, kad darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansą patiriantys darbuotojai po metų buvo labiau emociškai išsekę, o tie, kurie nurodė, kad darbas praturtina jų gyvenimą, buvo labiau įsitraukę į darbą ir pasiekę geresnių rezultatų darbe. Tačiau dar svarbesnis rezultatas buvo tas, kad emocinis išsekimas dar labiau padidino darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansą vienerių metų laikotarpiu, o įsitraukimas į darbą paskatino geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo dermę. Taigi nepaisant, atrodytų, nedidelio darbo ir laisvalaikio disbalanso, per metus galime pajusti jo neigiamą poveikį.

Vertindami poilsio laisvu nuo darbo metu svarbą, 2018–2019 m. apklausėme daugiau nei 500 pareigūnų (2 pav.). Tie pareigūnai, kurie po darbo negalėdavo atsiriboti nuo darbo reikalų ir negalvoti apie juos, buvo labiausiai emociškai išsekę, menkiausiai įsitraukę į darbą, mažiausiai patenkinti darbu ir gyvenimu. Kita vertus, kuo labiau tirti pareigūnai atsipalaiduodavo darbui pasibaigus ir pailsėdavo nuo darbo reikalų, tuo mažiau buvo emociškai išsekę, labiau motyvuoti darbui, patenkinti ne tik darbu, bet ir gyvenimu.

Foto: Spectrum nuotr.

Kaip pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą?

Laikykitės dienotvarkės

Net jei dirbate iš namų, svarbu nuspręsti, kada dirbsite, o kada tvarkysite asmeninius reikalus. Kitu atveju nenustebkite, jei staiga suprasite, kad skaitote ir rašote darbinius el. laiškus vidurnaktį, savaitgalį ar per atostogas.

Atsijunkite nuo įrenginių

Mokslinių tyrimų nustatyta, kad naudojimasis išmaniuoju telefonu darbo tikslais po darbo valandų nebūtinai kenkia darbo ir poilsio pusiausvyrai. Jei nebrėžiate aiškios ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo ir galite vienu metu ir užsiimti buities reikalais, ir spręsti su darbu susijusius klausimus, naudojimasis išmaniuoju telefonu po darbo gali būti net produktyvus. Tačiau išmanusis telefonas neturi trukdyti užsiimti laisvalaikio veiklomis. Maža to, jį būtina išjungti bent vieną valandą prieš miegą, nes galvojimas apie darbo reikalus prieš miegą prastai veikia jo kokybę.

Atostogaukite bent dvi savaites

Kasmetinės atostogos yra būtinos sveikatai ir produktyvumui palaikyti. Ir geriausia, jei jos trunka dvi savaites, kadangi, įvairių tyrimų duomenimis, geriausiai jaučiamės aštuntą atostogų dieną. Jei šis pasiūlymas jums nepatinka, nes manote, kad jūsų darbas pernelyg svarbus, kad atostogautumėte, pažiūrėkime mokslinių tyrimų teikiamus skaičius: suomių atlikto ilgalaikio tyrimo duomenimis, kasmetinių atostogų neturėjimas mirties riziką padidina ateinančių 9 metų laikotarpiu! Tačiau nepamirškime ir kito mokslinių tyrimų fakto: teigiamas atostogų poveikis trunka daugiausia dvi savaites, taigi praėjus dviem savaitėms po atostogų mūsų nuovargis, nuotaika, įtampa, sveikata ir energingumas tampa tokie patys kaip ir prieš atostogas. Kaip tik dėl tokio gana trumpo atostogų poveikio mokslininkai vienareikšmiškai rekomenduoja ilsėtis kasdien.

Ilsėkitės, kaip jums patinka

Ar svarbu, ką veiksite laisvalaikiu? Tyrimai sako – ne, jei tik veikla jums teikia malonumą ir padeda negalvoti apie darbą. Naujausio, šiais metais publikuoto olandų mokslininkų tyrimo duomenimis, laisvalaikio veiklos turi įtakos kitos darbo dienos motyvacijai. Nepriklausomai nuo to, ką tyrimo dalyviai veikė kasdien dvi savaites – rūpinosi buities reikalais ir vaikais, žiūrėjo televizorių ar skaitė knygą, bendravo su draugais ir artimaisiais ar užsiėmė fizine veikla, kuo daugiau energijos iš šių veiklų gavo, tuo labiau motyvuoti buvo kitą darbo dieną, net jei darbo krūvis buvo didelis. Panašią išvadą priėjo ir kitų šalių mokslininkai, nustatę, kad energingesni ir labiau motyvuoti darbui buvo darbuotojai, prieš dieną įsitraukę į bet kokias jiems malonumą teikiančias veiklas, kurių imtis nusprendė patys.

Dalykitės pozityviais dienos įspūdžiais

JAV atliktų tyrimų duomenimis, dalijimasis su sutuoktiniu pozityviais darbo dienos įvykiais padidino teigiamas emocijas ir pasitenkinimą gyvenimu, nepriklausomai nuo įvykių, kuriais dalijamasi, pobūdžio. Kalbėjimas apie savo darbo dienos sėkmę padeda ją išgyventi dar kartą, gauti artimiausių žmonių pripažinimą ir palaikymą. Mokslininkai teigia, kad pozityvūs įvykiai tampa psichologiniu kapitalu tik tuomet, kai jais pasidalijama su kitais.

Tad jei kada kils pagunda dėl profesinės sėkmės nustumti į šalį asmeninį gyvenimą, nepamirškite, kad geriausių rezultatų darbe pasiekia tie, kurie gyvenimą myli labiau nei darbą.