Nauji matavimai rodo, kad ledynų tirpsmo greitis greičiausiai tik paspartės, rašoma žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.

Tyrimo duomenimis, dėl paspartėjusio ledo tirpsmo vien tik šalia Grenlandijos šio amžiaus pabaigoje jūros lygis pakils nuo 2 cm iki 10 cm.

Grenlandija

Buffalo universiteto geologijos profesorius, pagrindinis šio tyrimo autorius Jasonas Brineris sakė: „Mes taip pakeitėme savo planetą, kad ledo tirpimo tempai šiame amžiuje yra greitesni nei natūrali ledo storio kaita per pastaruosius 12 000 metų“.

Šie pokyčiai per palyginti trumpą laiką, mažiau nei šimtmetį, yra beprecedenčiai. Jeigu globalinis atšilimas tęsis, didžioji ledo danga greičiausiai ištirps galutinai.

„Mes esame vis labiau įsitikinę, kad netrukus patirsime precedento neturinčius Grenlandijos ledo tirpsmo greičius, nebent ženkliai sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija“, – komentarą, pridedamą prie tyrimo, rašė Geofizikos instituto, Aliaskos Fairbankso universiteto mokslininkas Andy Aschwanden.

Grenlandija

Išvados pabrėžia pokyčių, kuriuos žmogaus veiksmai daro planetoje, mastą. Praėjusią savaitę atskira mokslininkų komanda nustatė, kad Antarktidos ledo tirpimas tęsis net jeigu pasaulis įvykdys Paryžiaus susitarimo tikslą neleisti temperatūrai kilti daugiau kaip 2°C.

Nors Antarktidos, kaip ir Grenlandijos ledo dangai ištirpti prireiks šimtmečių, tyrimo metu nustatyta, kad tirpimo tendenciją, kurią lėmė žmonių sukelti klimato pokyčiai, greičiausiai būtų labai sunku, o gal ir neįmanoma pakeisti.

Grenlandija

Arkties jūros ledas taip pat tirpsta sparčiu tempu. Šių metų vasaros jūros ledo minimumas buvo antras mažiausias per pastaruosius 40 nuolatinių matavimų metų. Skirtingai nuo Grenlandijos ledo dangos, esančios sausumoje, Arkties ledas plūduriuoja, todėl jo tirpimas neturės didelės įtakos jūros lygiui. Tačiau jo tirpimas pagreitina atšilimą, sumažindamas Žemės albedą.

„Buvo atliktas labai kruopštus darbas, siekiant kiekybiškai įvertinti šiandieninius ledo masės nuostolių Grenlandijoje rodiklius, tačiau neturėjome ilgalaikio požiūrio į šiandienos normų perspektyvą. Mūsų tyrimas pateikia tokią perspektyvą“.