Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai. Dar 2018 metais kartu su šiomis mokslininkėmis VU Gyvybės mokslų centro profesorius V. Šikšnys buvo apdovanotas prestižine Kavli premija už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą. Kavli premija, anot VU GMC direktoriaus dr. Gintaro Valinčiaus, yra tokia pati svarbi kaip ir Nobelio premija.
Pasiteiravus, kaip dr. G. Valinčius vertina tokį Nobelio premijos komiteto sprendimą, jis neslėpė nusivylimo. „Aišku, kad Nobelio premija skirta už tikrai labai reikšmingus darbus. Tai genų redagavimas, kurį galima taikyti pačiose įvairiausiose srityse: ir augalų, ir organizmų ir žmogaus ir kitų žinduolių. Šiandieninė Nobelio premija, kuri skirta tikrai išskirtinėms dviem tyrėjoms E. Charpentier ir J. A. Doudnai, yra tikrai pelnyta.
Kaip Lietuvos mokslininkas, Lietuvos mokslo institucijos vadovas, kurioje dirba kitas tikrai nemažiau nusipelnęs šiai sričiai ir nemažesnius atradimus nei J. A. Doudna ir E. Charpentier padaręs mokslininkas V. Šikšnys, tai kaip tos institucijos vadovas, aš galiu tik apgailestauti. Esu šiek tiek sutrikęs, kad Nobelio komiteto, kurio sprendimo motyvai nėra viešinami, sprendime nėra V. Škšnio pavardės“, – Delfi sako dr. G. Valinčius.
Jis primena, kad Kavli premija buvo skirta V. Šikšniui ir šių metu Nobelio premijos chemijos srityje laureatėms. Dr. G. Valinčius pastebi, kad Kavli premijos komitetas matė V. Šikšniaus pasiekimus kaip lygiaverčius E, Charpentier ir J. A. Doudna.
„Kodėl Nobelio premijos komitetas padarė tokį sprendimą? Net ir norėdamas negalėčiau atsakyti. Mano akimis žiūrint, turėjo būti kitaip. Bet aš neturiu tos visos informacijos, motyvų ir argumentų, kuriais vadovavosi Nobelio premijos komiteto nariai. Aš galiu tik išreikšti savo apgailestavimą ir nusivylimą tokiu sprendimu. O pati mokslo sritis, atradimai be abejonės yra nusipelnę tokio aukšto pasaulio mokslo bendruomenės įvertinimo. Tai greičiausiai ne kiek atspindi realybę, bet komiteto narių požiūrį į to atradimo autorių indėlį“, – sako dr. G. Valinčius.
Ilgus metus Lietuvos mokslo bendruomenė sulaikiusi kvapą laukė Nobelio premijos chemijos srities laureatų paskelbimo, nes buvo realus šansas išgirsti ir V. Šikšnio pavardę. Šiandien žinome, kad ši viltis „nuplaukė“.
Kaip BNS sakė Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė prof. V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu. Anot jos, vien dėl Kavli premijos laimėjimo buvo galima tikėtis, kad V. Šikšnys galėtų tapti ir Nobelio premijos laureatu.
Tiek V. Šikšnys su komanda, tiek E. Charpentier ir A. Doudna šią technologiją pristatė 2012 metais.
„Aštuoneri metai yra labai trumpas laiko tarpas, per kurį yra suteikiama premija, vadinasi tai iš tikrųjų yra itin svarus indėlis į mokslinį žinojimą“, – kalbėjo VU vicerektorė.
O ar galima tikėtis, kad greitu metu vėl galėsime su viltimi laukti Nobelio premijos laureatų skelbimo? Dr. G. Valinčius atsako, kad turėtume suprasti, kad Nobelio premija yra tikrai labai reikšmingas įvertinimas. „Tai išskirtinis įvertinimas, kuris teikiamas jau daugiau nei šimtą metų. Yra sukurtas ir tam tikras vardas, ekonomine kalba – prekės ženklas. Tikrai išgirdus pavadinimą „Nobelio premija“ visi mano, kad tai jau pats aukščiausias pasiekimas ir moksle nebėra kur daugiau kilti. Reikia suprasti, kad kiekvieno mokslininko atradimas ar darbas, pasiekimas, juos įvertina ne tiek įvertina 15–30 žmonių komisija, kaip šiuo atveju, o įvertina istorija. Ilgesnėje laiko perspektyvoje atsiskleidžia vieno ar kito mokslininko padaryto darbo reikšmingumas“, – pastebi dr. G. Valinčius.
Jis priduria, kad pasaulyje yra daugybė atradimų, kurie nebuvo apdovanoti Nobelio premija, o yra ir atradimų, apie kuriuos mažai kas žino, bet jie yra gavę Nobelio premiją. „Turiu pasakyti, kad Nobelio premijos komiteto sprendimas tikrai atrenka geriausius iš geriausių, bet kadangi tų geriausių pasaulyje yra tiek daug, visuomet kruopelytė atrinktųjų neapima visų reikšmingų pasiekimų. Čia yra ir loterijos elementai. Yra asmenis požiūris, vieno ar kito eksperto artumas kitam, tai ir lemia tą sprendimą.
Lietuvoje tikrai yra nemažai reikšmingų mokslo pasiekimų. Ir gyvybės mokslų srityje, ir fotonikoje, ir chemijoje, ir matematikoje. Jie galbūt nėra plačiai. Nobelio premija neturėtų būti traktuojama kaip krepšinio varžybos: nu jau šiais metais mūsiškiai laimės. Yra loterijos elementas ir tai nėra vienintelis matas ar kriterijus, pagal kurį turėtume vertinti mokslo darbus“, – sako dr. G. Valinčius.
51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.
