Nors SARS-CoV-2 yra tas koronavirusas, į kurį paskutiniu metu nukreiptas viso pasaulio dėmesys, egzistuoja daugybė kitų koronavirusų, apie kuriuos žinome jau dešimtmečius ir jie gali užkrėsti ne tik žmones, bet yra ir labai sezoniški, rašo sciencealert.com.

Per pastaruosius 35 metus mokslininkai ištyrė keturias šių sezoninių koronavirusų rūšis ir nustatė, kad pakartotinė reinfekcija įvyksta gana dažnai: praėjus maždaug metams po pirmojo susirgimo.

Nors tai nebūtinai galioja dabartinei pasaulinei pandemijai, tai nėra geras ženklas kalbant apie ilgalaikį populiacijos imunitetą.

Ištyrę 513 mėginių, praėjusiame amžiuje surinktų iš 10 sveikų vyrų, gyvenančių Amsterdame, mokslininkai pastebėjo keletą antikūnų, susijusių su koronavirusais, šuolių

Kiekvienas iš šių šuolių buvo interpretuojamas kaip pakartotinė reinfekcija, ir visų keturių tirtų sezoninių koronavirusų atvejais – įskaitant HCoV-NL63, HCoV-229E, HCoV-OC43 ir HcoV-HKU1. Mokslininkų komanda kiekvienam pacientui nustatė nuo 3 iki 17 pakartotinių užsikrėtimų.

Kai kurios retos pakartotinės infekcijos pasireiškė praėjus šešiems mėnesiams po pradinės infekcijos, tačiau dažniau virusas grįždavo praėjus maždaug metams ir kaip rašoma tyrime: „tai rodo, kad apsauginis imunitetas yra tik trumpalaikis“.

Šiuo metu yra žinomi tik keli patvirtintos pakartotinės COVID-19 reinfekcijos atvejai, bet dauguma specialistų mano, kad dar yra per anskti spėlioti, kuriam laikui susidaro imunitetas prieš SARS-CoV-2.

Kitų koronavirusų analizavimas šiuo klausimu suteikia užuominas. Deja, šis 35 metus trunkantis tyrimas rodo, kad imunitetas daugeliui koronaviruso infekcijų yra ne tik laikinas, bet ir trumpalaikis. Taip pat autoriai sako, kad reinfekcija gali būti bendras visų žmonėms pavojingų koronavirusų bruožas.

Tyrimas yra nėra visapusiškas, mat vieninteliu reinfekcijos požymiu laikomas antikūnų kiekio padidėjimas ir mes negalime būti užtikrinti, kad tokį padidėjimą sukelia būtinai nauja reinfekcija.

Taip pat tyrimas buvo atliktas su nedidele dalyvių imtimi, todėl reikalingi didesnės kohortos (žmonių imties) tyrimai.

Tačiau šis tyrimas turi ir tam tikrų privalumų, kurių neturi kiti tyrimai.

„Mūsų serologinis tyrimas yra unikalus, nes juo išvengiama ankstesnių epidemiologinių tyrimų, paremtų simptomais pagrįstų tyrimų protokolais, šališkumo“, – rašo naujojo tyrimo autoriai.

Vietoje to pacientai buvo reguliariai tikrinami kelis kartus per metus ištisus dešimtmečius, net kai jautėsi sveiki. Tai svarbu, nes daugelis koronaviruso infekcijų gali likti besimptomėmis – o tai reiškia, kad galime nepastebėti daugybės pakartotinių infekcijų.

Naujausi tyrimai, ypač susiję su SARS-CoV-2, rodo, kad specifinių antikūnų kiekiai pradeda mažėti po dviejų mėnesių po užsikrėtimo ir ypač po lengvų susirgimų. Naujajame tyrime nustatyti panašūs terminai.

Kraujo mėginiai, kurie buvo renkami kas 3 mėnesius iki 1989 m. ir kas 6 mėnesius po to, rodo, kad dauguma koronavirusinių infekcijų Amsterdame įvyko žiemą.