Kaip rašo „Science Alert“, dviejų tyrimų metu mokslininkai nustatė, koks imuninės sistemos mechanizmas atsakingas už tai, kad virusas yra toks mirtinas tik kai kuriems žmonėms.
Tyrimas taip pat pasiūlė pirmąjį molekulinį paaiškinimą, kodėl vyrams šis virusas yra pavojingesnis nei moterims.
Abu tyrimai atkreipia dėmesį į pirmojo tipo interferonus (IFN), kurie turi reikšmingą vaidmenį COVID-19 ligos eigai. Interferonai yra baltymai, kuriuos gamina užkrėstos ląstelės tam, kad sustabdytų patogeno plitimą.
Tačiau kai kurių žmonių organizmuose šio baltymo darbas būna sutrikdytas.
Vienas iš naujausių tyrimų rodo, kad daugiau nei 10 proc. sveikų žmonių, kuriems galiausiai pasireiškė sunkūs COVID-19 simptomai, gamino antikūnus, kurie puola paties paciento interferonus ir neleidžian jiems tinkamai kovoti su virusu.
Kito tyrimo metu buvo tyrinėjami ligoninėje gulintys pacientai su sunkiais ligos simptomais, kai kuriems iš jų net nebuvo 30 metų. Taip pat paaiškėjo, kad bent 3,5 proc. turėjo genų mutacijas, kurios trukdo normaliai interferonų veiklai.
Nors šie galimi mechanizmai paaiškintų tik dalį rimčiausių COVID-19 atvejų, tai gali būti atradimas, kuris vis tiek galėtų išgelbėti dešimtis, jei ne šimtus tūkstančių gyvybių.
Tyrėjai teigia, kad interferonų sutrikdymo problema gali būti išspręsta taikant jau šiandien turimas medicinos intervencijos priemones.
Ne pirmą kartą pastebimas fenomenas, kai imuninė sistema pati sau kenkia ir trukdo interferonams tinkamai atlikti savo darbą. Kai kurios bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, sukeltos stafilokokų, dažnai paūmėja, kai organizmo gaminami antikūnai atsisuka prieš interferono gynybą.
Šis atradimas gali paaiškinti 1 iš 10 itin sunkių COVID-19 atvejų, o tai suteikia galimybę taikyti atitinkamą gydymo būdą ir identifikuoti, kas visuomenėje turi didžiausią riziką.
Antrasis tyrimas parodė, kad patys interferono baltymai gali pakenkti organizmui.
Palyginus 659 pacientų, sergančių sunkia, gyvybei pavojinga COVID-19 forma, genus ir 534 asmenis, sergančius besimptome ar lengva forma, nustatyta 13 anomalijų sekose, kurios, kaip žinoma, neatsiejamos nuo IFN anti-gripo aktyvumo.
Šios „funkcijos praradimo“ mutacijos buvo pastebėtos tik 23 pacientams arba maždaug 3,5 proc. Tyrime dalyvavusios grupės asmenų, tačiau tyrimas parodo, kad net ir mažoje gyventojų dalyje šio kritinio imuninio kelio suskaidymas gali būti mirtinai pavojingas šiaip sveikam pacientui.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai, kad COVID-19 skirtingai paveikia pacientus, yra tikra mįslė.
"Tai, kaip SARS-CoV-2 veikia skirtingai žmones, buvo mįslingas. „Virusas gali sukelti infekciją be simptomų ir tyliai praeiti, arba gali nužudyti per kelias dienas“, – sako medicinos genetikas Johnas Christodoulo iš Murdocho vaikų tyrimų instituto Australijoje.
