Naujausioje savo ataskaitoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulinio banko įsteigta nepriklausoma institucija Pasaulinio pasirengimo stebėjimo taryba (Global Preparedness Monitoring Board – GPMB) konstatavo, kad koronaviruso pandemija parodė, kaip mažai pasaulis buvo pasirengęs tokio pobūdžio nelaimėms, nepaisant to, kad buvo daugybė įrodymų, kad milžiniškas ligos protrūkis – neišvengiamas, rašo sciencealert.com.
„COVID-19 pandemija yra nemalonus pasaulio pasirengimo testas“, – nurodoma ataskaitoje. Joje yra daroma išvada, kad lyginant su praėjusia ataskaita, kuri buvo išpublikuota dar prieš COVID-19 smogiant pasauliui, pasirengimo kovai su pandemijomis pažanga yra labai menka.
„Nesugebėjimas pasimokyti iš COVID-19 pamokų ar į jas reaguoti skiriant tinkamus išteklius ir dėmesį reiškia, kad kita pandemija, kuri taip pat yra neišvengiama, bus tragiškesnė“, – įspėja ataskaitos autoriai.
Viena iš GPMB vadovių ir buvusi PSO vadovė Gro Harlem Brundtland per šios ataskaitos virtualų pristatymą pirmadienį pabrėžė, kad taryba dar prieš metus įspėjo, jog pasaulis yra blogai pasirengęs pandemijai.
„Tragiškai ir katastrofiškai stebėjome, kaip mūsų didžiausios baimės tapo realybe“, – teigia ji.
„COVID-19 poveikis yra netgi blogesnis, negu tikėjomės, tačiau veiksmų, kurių raginome imtis dar prieš metus – iki šiol nesiimta“, – sakė G. H. Brundtland.
Ataskaitą ekspertai išplatino tuo metu, kai koronaviruso aukų skaičius visame pasaulyje pradėjo artėti prie milijono, o teigiamų diagnozių kiekis yra arti 30 milijonų. Šie skaičiai pasiekti nuo sausio mėnesio, kuomet pasaulis pirmą kartą sužinojo apie virusą.
Panika ir aplaidumas
G. H. Brundtland, kuri taip pat yra ir buvusi Norvegijos ministrė pirmininkė, tvirtino, kad atėjo laikas „nutraukti panikos ir aplaidumo ciklą“, dėl kurio dabar ir jaučiame katastrofiškas COVID-19 pasekmes.
GPMB ragina visas pasaulio valstybes bendradarbiauti ir įsipareigoti reikšmingai, ilgą laiką finansuoti pandemijų pasirengimo ir prevencijų programas. Raginimų sulaukė ne tik valstybės, o ir PSO bei Pasaulio bankas.
Raginama, kad JT, PSO ir pasaulines finansų institucijas, tokias, kaip Pasaulinį banką, sukviesti valstybių vadovų suvažiavimą, kuriame būtų apsvarstyti grėsmių sveikatai klausimai ir kurio tikslas būtų pasiekti susitarimą dėl tarptautinių pasirengimo tokioms grėsmėms normų ir įstatymų pagrindų.
Anot G. H. Brundtland, šiame įstatymo pagrinde, tarp kitų dalykų, turėtų būti numatyti mechanizmai, užtikrinantys nuolatinį, tvarų, prognozuojamą finansavimą, kurio dydis būtų toks, koks būtų poreikis.
„Investicijų į pasirengimą pandemijoms grąža yra milžiniška. Prevencijos ir pasirengimo pandemijai kaina yra matuojama milijardais, o tuo tarpu pilnavertės pandemijos žala YRA matuojama trilijonais“, – teigė G. H. Brundtland.
Dabartinis PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ataskaitos išvadoms pritarė sakydamas, kad „išlaidos sveikatos apsaugai ir pasirengimui yra ne labdara. Tai yra investicija į mūsų ateitį“.
Jis teigia, kad vengimas investuoti į pasirengimą yra „tarsi laukimas, kol lėktuvas nukris, ir tik tada kviečiamos įvairiausios saugumo inspekcijos – mes laukiame kol visas miestas sudegs ir tik tada nusprendžiame, kad reikalingi ugniagesiai“.
T. A. Ghebreyesusas pabrėžė, kad COVID-19 „bus ne paskutinė pandemija ir ne paskutinė pasaulinė ypatinga situacija, susijusi su sveikata“.
„Kiekviena diena, kai stovime ir nieko nedarome, yra diena, kuri mus priartina prie kitos pasaulinės sveikatos nelaimės: ar ji įvyktų dėl ligos protrūkio, ar dėl klimato kaitos, ar dėl gamtos ar žmogaus sukeltos katastrofos. Nežinome, kokia bus kita pasaulinė su sveikata susijusi kritinė situacija, bet žinome, kad ji įvyks ir privalome būti jai pasirengę“, – sakė jis.
