Mokslininkai iš Naujojo Džersio Stevenso Technologijų instituto (JAV) sukūrė naują dirbtinio intelekto programą padėsiančią diagnozuoti Alzheimerio ligą ankstyvoje stadijoje. Ji tai darys tyrinėdama žmogaus kalbą. Pirmieji rezultatai viešai pristatyti rugpjūtį San Franciske vykusioje 19-e Tarptautinės Duomenų Gavybos ir Bioinformatikos dirbtuvėse (19th International Workshop on Data Mining and Bioinformatics).
Pristatytas programinis įrankis aptinka Alzheimeriu sergančiuosius be jokios kūniškosios intervencijos net 95 proc. tikslumu. Kompiuterinis algoritmas stengiasi pastebėti kalbėsenos pakitimus, kurie būdingi sergantiesiems šia klastinga liga.
Alzheimeris keičia kalbėsenos būdą ar net pasirenkamus žodžius. Tyrėjai pastebėjo, kad pacientai dažnai daiktavardžius pakeičia įvardžiais. Taip pat kaip jie išreiškia save kalbiniu žodžių pasirinkimu. Pavyzdžiui, vietoje to, kad pasakytų „aš alkanas“, sako „mano skrandis jaučiasi blogai, nes nieko nevalgiau“.
„Kalbos sutrikimai ankstyvoje stadijoje pasireiškia nuo 8 iki 10 proc. susirgusiųjų. Vėlesnėse stadijoje pokyčiai tampa gausesni, akivaizdesni“, – sakė studijos autorė K.P. Subbalakshmi „New Atlas“ naujienų svetainei. „Dirbtinio intelekto pasitelkimas gali būti proveržis tyrimuose“.
„Atveriame naują įdomią tyrimų sritį. Galėsime pacientams lengviau paaiškinti, kodėl kompiuteris priėjo prie išvadų, kad žmogus gali sirgti šia liga. Kartu iškeliame klausimus apie dirbtinio intelekto sistemų patikimumą medicinos srityje“, – sakė Subbalakshmi.
Projekto komanda dirbtinio intelekto mokymams parengė specialų algoritmą, kuris mokėsi iš savanorių ir sergančiųjų Alzheimeriu parašytasis tekstais. Visi jie turėjo apibūdinti vieną paveikslėlį. Jame buvo pavaizduotas vaikas vagiantis sausainius iš stiklainio.
Subbalakshmi ir jos komanda kiekvieno asmens parašytus sakinius pavertė į unikalią skaičių seką naudodamasi Google sukurtu įrankiu. Dirbtinis intelektas juos analizavo, mokėsi pastebėti panašumus bei skirtumus tarp to kaip kalba sveikieji ir sergantieji.
„Mūsų programinė įranga šiuo metu yra tiksliausias diagnostikos prietaisas, be to jis(tyrimas) paaiškinamas“, – komentavo Subbalakshmi.
Tyrėjai kitu tikslu skelbi planus surinkti dar daugiau duomenų, taip pat mokyti programą atpažinti kitas. Kalbas. Kol kas tyrimą galima atlikti tik anglų kalba. Gali būti, kad naudojantis šiuo įrankiu būtų įmanoma aptikti kitas neurologines ligas.
Parengta pagal „Interesting engineering“
