Štai šešios priemonės, kurioms neverta švaistyti savo energijos, pataria Šiaurės Karolinos universiteto epidemiologė Rachel Graham ir jos kolegos.

1. Mūvėti pirštinių parduotuvėje

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad koronavirusas taip lengvai užkrėstais paviršiais neplinta, nors žmogus ir gali užsikrėsti, jeigu palies užkrėstą paviršių ar daiktą, o tada iš karto burną, nosį ar akis.

Pirštinių mūvėjimas – vienkartinių ir kitokių – atrodo logiškas būdas išlaikyti rankas švarias ir apsisaugoti nuo užsikrėtimo maisto prekių parduotuvėje. Tačiau JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai savo gairėse vaikštant po parduotuves mūvėti pirštinių nerekomenduoja.

„Aš nemūviu pirštinių parduotuvėje, tačiau prieš eidamas į parduotuvę nusiplaunu rankas ir tai padarau vos grįžęs“, – liepą laikraščiui „The Washington Post“ sakė Kalifornijos universiteto epidemiologas Paulas Volberdingas.

Kai kurie ekspertai netgi nerimauja, kad pirštinės žmonėms suteikia apgaulingą saugumo jausmą apsiperkant. „Žmonės mano, kad pirštinės yra magiška apsisaugojimo priemonė, tačiau taip nėra. Jos tik dar vienas užsikrėtimo šaltinis“, – žurnalui „York Magazine“ praėjusį mėnesį sakė Amerikos infekcinių ligos draugijos epidemiologė Ravina Kullar.

Jos teigimu, pirštines mūvintys žmonės yra linkę dažniau liesti veidą, o tai naujojo koronaviruso kontekste labai blogai.

2. Nesivarginkite dezinfekuoti maisto pakuočių – šaldytų ar kitokių

Rugpjūtį Kinijos pareigūnai aptiko koronaviruso pėdsakų ant šaldyto maisto pakuočių. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos Nepaprastųjų situacijų programos vadovas Michaelas Ryanas sako, kad tai veikiausiai neturėtų kelti nerimo.

„Žmonės neturėtų bijoti maisto, maisto pakuočių ar maisto pristatymo“, – praėjusį mėnesį per spaudos konferenciją sakė jis.

Meino universiteto chemijos ir biomedicinos inžinierė Caitlin Howell sako, kad virusas turi labai mažai galimybių išgyventi ant šaldyto maisto.

„Tai įmanoma, tačiau virusas, būdamas už žmogaus organizmo ribų, nėra labai stabilus“, – anksčiau „Business Insider“ sakė ji ir pridūrė, kad „viruso šaldymas padeda pratęsti laikotarpį, kurio metu jis išlieka užkrečiamas. Štai kodėl, kaip mes manome, taip dažnai pasitaikydavo užsikrėtimo atvejų mėsos pakavimo fabrikuose. Tačiau perdavimas per paviršius, rodos, vis dar yra labai retas, net ir per šaldytus paviršius“.

Arizonos universiteto imunobiologė Elizabeth Connick sakė nedezinfekuojanti ir neplaunanti šaldytų ir kitaip supakuotų maisto produktų. „Tai dariau maždaug savaitę, tačiau vėliau nusprendžiau, kad būtų daugiau atvejų, jeigu virusas plistų tokiu būdu. Nemanau, kad ant tų pakuočių yra labai daug viruso“, – sakė ji.

3. Tikrai pakanka karantinuoti bibliotekų knygas tris dienas

Viruso išlikimas ant paviršiaus priklauso nuo to paviršiaus tipo. Vienas tyrimas atskleidė, kad ant popierinės servetėlės ir spausdinimo popieriaus virusas išnyko per tris valandas. Atsižvelgiant į tai, kaip sako R. Graham, bibliotekos neturėtų jaudintis ir karantinuoti knygų prieš joms sugrįžtant į lentynas.

Birželį atliktas tyrimas aprodė, kad viruso dalelės nuo bibliotekos knygų dingsta per tris dienas. Mokslininkai taip pat ištyrė, kiek virusas išlieka gyvybingas ant knygų, DVD diskų paviršiaus ir vidinių knygos puslapių. Jie nustatė, kad nuo knygų viršelių ir DVD diskų virusas išnyksta per dieną, o knygos viduje jo nebeaptinkama po trijų dienų.

„Ilgiau nei trys dienos jau yra perdėtas saugojimasis“, – sako R. Graham.

4. Visai nėra reikalo karantinuoti laiškų

Būtų tikrai neįtikėtina, jeigu ant vieno laiško būtų pakankamai viruso dalelių, kad žmogus susirgtų, sako R. Graham. Štai kodėl veikiausiai nėra prasmės karantinuoti to, ką gauname į savo pašto dėžutę. Be to, karštu vasaros metu laiškai pašto dėžutėse tiesiog „kepa“, todėl bet kokios viruso dalelės tikrai neutralizuojamos, pridūrė ji.

5. Į namus galima įsileisti valytojų ir meistrų

Nuo pat pandemijos pradžios žmonės baiminosi į namus įsileisti pašalinių žmonių. Tačiau dauguma ekspertų sutaria, kad tikrai galima karts nuo karto įsileisti valytoją ar meistrą.

JAV nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad valytoja į jos namus ateina kartą per dvi savaites. „Būdama namuose, ji visą laiką dėvi kaukę ir mūvi pirštines“, – sakė jis.

E. Connick ir A. Fauci taip pat sakė, kad į jų namus ateina ir kirpėjos.

6. Galima plaukioti baseine

Baseinai nėra koronaviruso platinimo židiniai, nes virusas neplinta vandeniu, ką jau bekalbėti apie chloruotą vandenį, kuriame chemikalai „turėtų deaktyvuoti virusą vandenyje“, nurodo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai.

„Paprastai kvėpavimo takus paveikiantys patogenai vandenyje neišgyvena“, – „Business Insider“ sakė Mičigano universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Josephas Eisenbergas.
Be to, kadangi koronavirusas yra respiratorinis virusas, paprastai juo užsikrečiama įkvėpus, o ne nurijus, paaiškino jis. Todėl plaukioti yra santykinai saugu.

Vanderbilto universiteto prevencinės medicinos profesorius Williamas Schaffneris pataria vengti persirengimo kambarių. „Persirengdami dėvėkite kaukę ir praleiskite ten, kaip galima mažiau laiko, – sakė jis. – Reikėtų vengti ilgo ir artimo kontakto su žmonėmis uždarose patalpose.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)