Maisto tapyba buvo Peeters specializacija. Ji dažnai savo darbuose vaizdavo gražiai išdėliotus brangesnius produktus. Dabar menotyrininkai spėlioja, kad galbūt tai buvo aliuzijos į paskutinę vakarienę. O galbūt tai buvo Peeters metodas vaizduoti turtus netapant aukso ir kitų ilgaamžių gėrybių.
Įdomu tai, kad nors Peeters buvo pakankamai gerai žinoma meno pasaulyje, apie jos gyvenimą žinome itin mažai. Niekas nežino, kada ji gimė, kada mirė, su kuo gyveno. Tiesą sakant, niekas net nežino, kur ji mokėsi dailės. Apie šias detales spėliojama tik iš Peeters darbų, jų stiliaus ir datų. Per savo gyvenimą Peeters nutapė 7 autoportretus, įskaitant ir tą, kurį matote viršuje.
Taip, Peeters meistriškai įterpė savo atvaizdą į garsiausią savo natiurmortą, nutapytą 1615 metais. Nors pavadinime minimas tik sūris, migdolai ir riestainiai, šiame paveiksle taip pat matome duonos, sviesto, figų ir taurę gėrimo. Spėjama, kad Peeters tapė išdėliojusi tuos produktus - tikriausiai ji netapė iš vaizduotės. Ir kažkuriuo metu tame vaizde ji pamatė ir savo veidą.
Taip, Peeters autoportretas slepiasi butelio dangtelio atspindyje. Ir tai yra iš tikrųjų gudri detalė. Gali būti, kad Peeters idėją pasiskolino iš Jano van Eycko, kuris save 1434 metais pavaizdavo viename veidrodyje tapomos poros fone.
Kartu taip Peeters pademonstravo savo paveikslų detalumą ir savo meistrišką kruopštumą. Aliejiniais dažais ant medienos plokštės tapyto paveikslo išmatavimai yra tik 34,5 × 49,5 cm, todėl galite įsivaizduoti, kokio mažumo yra tas autoportretas.
Šiame paveiksle yra ir daugiau įdomių detalių. Pažvelkite, kaip autorė jį pasirašė:
„Natiurmortas su sūriu, migdolais ir riestainiais“ dabar saugomas „Mauricheise“, karališkojoje paveikslų galerijoje Hagoje. Įdomu tai, kad ankstyvoji paveikslo istorija irgi nėra žinoma. Žinoma tik tai, kad nuo 1920 metų jis buvo privačioje kolekcijoje Prancūzijoje.
