Dauguma pulsarų aplink savo ašį per sekundę apsisuka vos kelis kartus, bet kai kurie sukasi šimtus kartų greičiau. Manoma, kad tokie vadinamieji milisekundiniai pulsarai tokiu didžiuliu greičiu sukasi dėl to, jog iš gretimų žvaigždžių kažkuriuo savo gyvavimo metu jos atėmė dalį masės, o tuo pačiu įgijo ir kampinio momento.
Astronomai, kuriems vadovauja Jasonas Hesselsas iš McGill universiteto (Kanada), stebėjimui naudojo 100 metrų Green Bank teleskopą, esantį JAV. Jų stebėta žvaigždė, besisukanti 716 kartų per sekundę greičiu arba 716 hercų dažniu, gerokai aplenkė ankstesnę rekordininkę, kurios sukimosi dažnis yra 642 hercai. Ankstesnė rekordininkė buvo atrasta 1982 metais.
Naujai atrasta žvaigždė, vadinama PSR J1748-2446ad, įdomi tuo, kad ji sukasi didesniu nei 700 hercų dažniu. Mokslininkai manė, kad 700 hercų yra žvaigždžių sukimosi greičio riba. Nors daugumos pulsarų gravitacija yra pakankama, kad jie nesubyrėdami galėtų suktis net 3000 hercų dažniu, visi anksčiau atrasti milisekundiniai pulsarai, kurių dabar žinoma apie 150, sukosi mažesniu nei 700 hercų dažniu.
Dėl to mokslininkai nusprendė, kad pulsarai skleidžia gravitacines bangas – kol kas tik teoriškai nusakytus erdvėlaikio raibuliavimus – kurios riboja sukimosi greitį. Masyvūs greitai besisukantys objektai, kurie nėra idealiai simetriški, pagal teorijas šiomis bangomis spinduliuoja energiją, o greičiau besisukantys objektai energijos skleidžia daugiau.
Neutroninę žvaigždę atradusiai grupei nepriklausantis pulsarų ekspertas Bryanas Jacoby iš JAV Nacionalinės tyrimų tarybos sakė, kad šis „plytų sienos“ poveikis labai efektyviai riboja sukimosi greitį.
„Jei priverstumėte žvaigždę suktis bent truputėlį greičiau, tai ji spinduliuotų kur kas daugiau labai stiprių gravitacinių bangų. Todėl tokio pulsaro egzistavimas verčia manyti, kad sukimosi greičio ribos skaičiai nėra teisingi arba kad su šia idėja apskritai kas nors negerai“, - sakė ekspertas.
Tyrimo autoriai su B.Jacoby sutinka ir sako, kad dėl gravitacinių bangų skleidimo lėtėjimas turėtų būti žymus, jei dažnis viršija 700 hercų arba kad teoretikams derėtų pataisyti savo neutroninių žvaigždžių plutos modelius, kuriuose galioja 700 hercų dažnio viršutinė riba.
Mokslininkų teigimu, pulsaro dažnis reiškia, kad jis išsisklaidytų, jei jo skersmuo būtų didesnis nei 16 kilometrų. Numanoma, kad šio pulsaro masė Saulės masę viršija du kartus – tai dera su ankstesniais pulsarų stebėjimais. Bet astronomai negali tiesiogiai išmatuoti masės, nes netoli pulsaro sukasi išsipūtusi žvaigždė, kuri apie 40 proc. laiko blokuoja pulsaro skleidžiamą šviesą.
Keturis iš 5 žinomų greičiausiai besisukančių pulsarų laikas nuo laiko uždengia gretimos žvaigždės, todėl mokslininkai priėjo išvados, kad tikriausiai egzistuoja ir dar greičiau besisukančių pulsarų, bet juos gali būti sunku stebėti.
Atrasti šiuos pulsarus labai svarbu, nes „maksimalaus pasiekiamo sukimosi dažnio nustatymas yra svarbus daugeliui astrofizikos uždavinių“, - sakė astronomai.
B.Jacoby sutinka ir sako, kad pulsaro sukimosi greitis gali padėti nustatyti jo tankį, tokiu būdu įgyjant daugiau žinių apie tai, kaip elgiasi medžiaga tokioje tankioje aplinkoje. „Tai – fundamentalioji fizika, kuri yra svarbi gerokai platesne prasme, ne tik tiriant neutronines žvaigždes“.
Pulsaras buvo rastas 10 mlrd. metų senumo žvaigždžių spiečiuje, vadinamame Terzan 5, kuris yra 28 000 šviesmečių nuo galaktikos centro atstumu. Spiečiuje Terzan 5 yra 33 žinomi milisekundiniai pulsarai – daugiau nei bet kuriame kitame žinomame žvaigždžių spiečiuje.
