Vaikystėje žavėjosi medicina

Apie tai, kad vieną dieną taps doktorantu Harvardo universiteto Medicinos mokykloje I. Maželis vaikystėje net negalėjo pagalvoti, rašoma pranešime spaudai. „Ilgą laiką buvau pasiryžęs studijuoti mediciną, kadangi man buvo įdomi žmogaus fiziologija. Tačiau, organinės chemijos pamokose išgirdau kaip žmogus organizme vykstantys biologiniai procesai gali būti logiškai paaiškinami įvairiomis cheminėmis reakcijomis. Mane sužavėjo idėja, jog „negyvų“ cheminių principų visuma gali suformuoti biologines sistemas, kurios yra gyvos. Pradėjau domėtis gyvybės mokslų įvairove ir supratau, jog mane domina eksperimentiniai tyrimai ir naujų faktų ieškojimas, o ne jų žinojimas. Viso to kombinacija lėmė, jog pasirinkau studijuoti Biochemiją Vilniaus universitete“, – prisimena jis.

I. Maželis atskleidžia, kad tuo metu minčių apie išvykimą svetur buvo nedaug. „Studijos užsienyje šiame etape neviliojo. Iš tiesų, džiaugiuosi šiuo sprendimu – Lietuvoje gavau stiprius pagrindus gyvybės moksluose. Be to, įgijau 3 metų darbo laboratorijoje patirtį – retas universitetas užsienyje gali suteikti tokią galimybę“, - atskleidžia Ignas.

Ignas Maželis

Bakalauro studijoms pasibaigus, vaikinui pirmą kartą kilo dilema – tęsti mokslus Lietuvoje ar vis dėlto bandyti rinktis užsienio universitetą. „Nutariau pasilikti Lietuvoje ir įstojau į VU GMC Biochemijos magistrantūrą. GMC esanti mikroskysčių technologijų laboratorija mane itin domino ir buvo vienas pagrindinių argumentų, kodėl čia rinkausi antrosios pakopos studijas“, – pasakoja I. Maželis.

Tikslas – būti tarp geriausiųjų

Studijuodamas magistrantūroje, Ignas turėjo galimybę metus praleisti JAV, kur Harvardo universiteto Sistemų Biologijos departamento dr. A. Kleino ir dr. J. Paulssono laboratorijose atliko stažuotę. „Stažuotės metu mačiau vieno geriausių pasaulyje – Harvardo universiteto infrastruktūrą, laboratorijų išteklius bei žmonių galimybes. Kilo noras pasisemti naujų, Lietuvoje kol kas dar neprieinamų įgūdžių bei įgyti unikalios patirties stebint geriausius pasaulyje mokslininkus“, – sako ambicingas lietuvis.

Ignas prisimena, jog trečiosios pakopos studijas Harvardo Universitete rinktis buvo sunku. „Idėja patekti į Harvardo Universiteto doktorantūros programą atrodė nepasiekiama. Priešingai negu Europos universitetuose, čia aplikuojama į programą, o ne specifinę laboratoriją , todėl reikia dalyvauti bendroje atrankoje su visais kitai studentais. Paragintas kolegų, nutariau išbandyti save, tačiau emocinis kontaktas su Lietuva ir artimaisiais ilgai neleido priimti galutinio sprendimo“, – prisimena I. Maželis.

Grįžęs į Lietuvą po stažuotės vaikinas vis dėlto galutinai apsisprendė stoti į doktorantūros studijas Harvardo universitete. „Tuo pačiu niekada neabejojau, kad pavykus realizuoti šią svajonę vieną dieną į Lietuvą grįšiu su naujų žinių bagažu, kurį galėsiu panaudoti stiprinant Lietuvos mokslo sritį. Mačiau mūsų šalies mokslininkus, tokius kaip dr. Linas Mažutis, po studijų Harvarde grįžus į Lietuvą, todėl tokie pavyzdžiai mane įkvėpdavo“, – sako I. Maželis.

Komisija vertina ne tik žinias

Konkursą į Harvardo doktorantūrą Ignas prisimena kaip vieną didžiausių gyvenime iššūkių. „Į mano pasirinktą programą Harvardo Medicinos mokykloje šių metų kovą stojo daugiau nei 250 žmonių. Iš jų po dviejų atrankos etapų priimama tik 15 kandidatų, iš kurių tik trečdalis vietų skiriama tarptautiniams studentams. Tačiau komisijai paskelbus sąrašą, kuriame iš visų dalyvių liko tik 50 pavardžių, supratau, kad durys į pasaulinio lygio universitetą po truputį man veriasi“, – prisimena I. Maželis.

Lietuvis tikėjo savo sėkme, nors antrasis atrankos etapas jį gerokai nustebino. „Antrame etape pamačiau, kad komisija atrinko moksliniu požiūriu išties įvairią grupę kandidatų. Supratau, kad išsiskirti iš kitų pretendentų bus išties sudėtinga, nes dalyviai nenusileido vienas kitam turimu žinių bagažu bet patirtimi. Kiekvienas iš stojančiųjų turėjo po 7 interviu pokalbius su skirtingais universiteto profesoriais“, - sako jis.

Lietuvio sėkmės faktoriumi tapo keli svarbūs veiksniai. „Tikiu, jog pergalė iGEM konkurse kartu su „Vilniaus-Lithuania 2017“ komanda turėjo tam didelės įtakos. Darbo patirtis su lietuviais mokslininkais, pavyzdžiui, dr. L. Mažutis ir dr. R. Žilionis, kurių darbai publikuoti aukščiausio lygio pasaulio mokslo leidiniuose taip pat tapo dideliu pliusu vertinant mano kandidatūrą. Tačiau ko gero labiausiai nustebino tai, kad atrankos komisija – aukščiausio lygio įvairių sričių mokslininkai vertino ne tik kandidatų „Gyvenimo aprašymą“, bet ir jų savybes, atsižvelgiant į tokias sritis kaip asmeniniai siekiai, vertybės, gebėjimas mokėti brandžiai pažvelgti į savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, - pasakoja Ignas.

Lietuvio kandidatūra komisijai paliko išties stiprų įspūdį ir I. Maželis pateko tarp kelių užsieniečių, gavusių galimybę nuo rudens įsilieti į Harvardo doktorantų gretas.

Pandemija – iššūkis, bet ne nuosprendis

Šių metų kovą praėjęs atranką, lietuvis buvo priimtas studijuoti sintetinę, sistemų ir kiekybinę biologiją. „Pagrindinis šios programos tikslas – laviruoti tarp biologinių eksperimentų ir kompiuterinių modeliavimų. Kitaip sakant, tarp „sausos“ ir „šlapios“ laboratorijos“, – pasakoja Ignas.

Jaunojo mokslininko teigimu, bioinformatika iš dalies tampa mados reikalu, tačiau tikrų specialistų skaičius yra tikrai mažesnis. „Mano tikslas – bent kažkiek tinkamai išmokti kompiuterinių skaičiavimų bei matematikos sritis, neatitrūkstant nuo biologinių eksperimentų. Tai reiškia, kad mokysiuosi ne tik taikyti įvairius kompiuterinius įrankius bet ir juos išmanyti, taip įgaunant gilesnį supratimą tiek eksperimentų planavime, tiek jų duomenų analizėje sprendžiant biologines problemas“ – atvirauja Harvardo doktorantas.

Vaikinas tikisi, kad jo svajonei labai nesutrukdys pasaulinė koronaviruso pandemija.

„Kuomet sužinojau, kad esu priimtas į Harvardo doktorantūrą, Europoje jau plito pandemija ir daugelyje šalių buvo įvestas karantinas. Didelės baimės dėl studijų nejaučiau, nes Masačusetsas, priešingai nei likusi JAV dalis, suprato šios situacijos rimtumą. Žinoma, laikui bėgant nuspėti kas bus toliau darėsi vis sunkiau“, – prisimena Ignas.

Vis dėlto Harvardo universitetas, pasak jaunojo mokslininko, parodė išties didelį rūpestį studentais. „Su manimi susisiekė doktorantūros koordinatoriai, kurie pranešė apie galimybę studijuoti nuotoliniu būdu ir kitą pagalbą. Nors mano sričiai nuotolinės studijos ne itin tinka dėl praktinių užduočių gausos, svarstau įvairius variantus.

Svarbiausia tai, kad bent kurį studijų būdą pasirinkus finansavimo ir stipendijos neprarasiu“, – sako Ignas.

Dar vienu netikėtu iššūkiu vaikino kelyje tapo naujoji studentų vizų politika. „Tačiau viskas pasikeitė keliems JAV universitetams, tame tarpe ir Harvardo, laimėjus ieškinį dėl prezidento administracijos sprendimo sustabdyti vizų išdavimą užsienio studentams. Jau gavau JAV studento vizą ir galiu vykti studijuoti“, – džiaugiasi lietuvis.

Pasak I. Maželio, kad ir kaip toliau klostysis situacija, jis taip sunkiai iškovotos galimybės studijuoti Harvarde nepaleis. „Juk tai ne tik mano asmeninis, bet ir mano kolegų Lietuvoje, padėjusių eiti mokslo keliu, įvertinimas“, – sako I. Maželis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)