Pirmą kartą aptikta tokia didelė „motininė“ struktūra – maitina gimstančią žvaigždę

Žvaigždės formuojasi iš didelių tarpžvaigždinių dujų debesų, kurių sutankėjimai ima trauktis ir byrėti į gabaliukus. Nors žvaigždės susiformuoja grupėse ar spiečiuose, dviem žvaigždėm atsirasti taip arti viena kitos, kad taptų dvinare sistema, yra kiek sudėtingiau. Vienas iš būdų – jei aplink žvaigždę besiformuojantis diskas yra nesimetriškas, jis gali tapti nestabilus ir suformuoti masyvią kompanionę dar iki planetų formavimosi pradžios. Keleto gimstančių žvaigždžių aplinkoje matomi nesimetriški diskai, tačiau iš kur kyla pati nesimetrija?

Naujame tyrime pateikiamas galimas atsakymas. Persėjo molekuliniame debesyje, kuriame formuojasi daug žvaigždžių, tyrėjai aptiko labai jauną diską turinčią sistemą IRAS 03292+3039. Ji yra tankesnio debesies fragmento pakraštyje, o nuo fragmento link sistemos driekiasi daugiau nei 10 tūkstančių astronominių vienetų ilgio dujų srautas. Srauto dujos aiškiai juda iš fragmento į jauną sistemą, veikiamos pastarosios gravitacijos.

Tai pirmas atvejis, kai stebėjimais aptikta tokia didelė struktūra, maitinanti gimstančią žvaigždę.

Skaitmeniniai modeliai rodo, kad tokie srautai turėtų egzistuoti, tačiau modeliuose dažnai koncentruojamasi į pavienes žvaigždės bei disko sistemas.

Šis atradimas parodo, kad motininis debesis yra reikšmingas žvaigždės formavimuisi dar ilgą laiką po to, kai žvaigždė ir jos diskas tampa aiškiai identifikuojama struktūra, atskira nuo debesies.

Tyrimo rezultatai arXiv.