Kaip rašo sciencealert.com, dabar epidemiologai sako pakeitę nuomonę.
„Deja, bet neturime įrodymų, kad atvejų skaičius ims mažėti. Greičiau priešingai. Tai kaip koks miško gaisras, ieškantis naujo kuro – šiuo atveju žmonių“, – „Business Insider“ teigia epidemiologas Michaelas Osterholmas.
M. Osterholmas balandį parengtoje ataskaitoje aprašė, kaip galėtų atrodyti rudenį užklupsianti antroji banga. Tuo metu jis teigė, kad antroji banga – realiausias iš įmanomų trijų scenarijų.
„Reikalas tas, kad dabar matome, kad tokio dalyko kaip bangos šiuo atveju iš viso nėra“, – teigia ekspertas.
Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Margaret Harris, pandemija greičiausiai bus „viena didelė banga“.
Skirtingu laiku skirtingose vietose – atvejų mažėjimas ir augimas
Remiantis kitu ataskaitoje pateikiamu scenarijumi, po pirmosios COVID-19 bangos – atvejų skaičiaus bangavimas vasaros metu. Trečiasis scenarijus – nuosaikiai mažėjantis naujų atvejų skaičius.
Kaip paaiškėjo, realybėje nepasitvirtino nė vienas scenarijus.
„Balandį vis dar aiškinomės, ar tai pandemiją, kurią sudaro bangos – t.y., kai tiksliai fiksuojamas labai didelis naujų atvejų augimas, tada šioks toks atoslūgis, ir vėl – antra, dar stipresnė banga, kurią lemia nuo žmogaus elgesio modelių nepriklausomas elgesys. Istoriškai taip jau nutiko su kitomis gripo pandemijomis“, – sako M. Osterholmas. Realybėje ši pandemija labiau primena ne bangas, o reiškinį, panašų į miško gaisrą – tai reiškia, kad „situacija keičiasi akimirksniu, nauji gaisro židiniai vis atsiranda naujose skirtingose vietose, liepsnų judėjimo praktiškai neįmanoma kontroliuoti“, – aiškina ekspertas.
Šis virusas nesezoninis – kol kas
Viršutinių kvėpavimo takų virusai, tokie kaip gripas, yra sezoninis reiškinys, nes vėsesnis oras padeda sutvirtinti apsauginį gelį primenantį apvalkalą, supantį virusą. Tvirtesnis apsauginis sluoksnis reiškia, kad virusas išgyvena pakankamą laiko tarpą, kad iš vieno žmogaus nukeliautų iki kito. Esant šiltesniam orui, gelinis viruso apvalkalas sparčiau išdžiūsta, ir taip lėtina viruso plitimą.
Kaip ir paprastas sezoninis gripas, naujasis koronavirusas plinta oro lašeliniu būdu – lašelius su užkratu į aplinką sergantysis išskiria kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas. Abu virusus galima perduoti net ir nejaučiant jokių simptomų.
Būtent šie panašumai ir pavertė anksčiau vykusias pandemijas atspirties tašku prognozuojant naujojo koronaviruso kelią. Tai itin aktualu kalbant apie 1918 metų ispaniškojo gripo pandemiją, visame pasaulyje susargdinusia 500 mln. žmonių. Tik bėda ta, kad naujojo koronaviruso istorija visai kitokia – jis lengvai plinta, bet nėra sezoninis.
„Žmonės vis dar klaidingai galvoja apie sezonus. Iš tikrųjų visą savo dėmesį turėtume sutelkti į šį naują virusą. Nors tai kvėpavimo takų virusas, ir nors seniau kvėpavimo takų virusai ir rinkosi tokį elgesio modelį, šis elgiasi visai kitaip“, – praeitą savaitę pareiškė M. Harris.
Kaip teigia Prinstono aplinkos apsaugos instituto tyrėja Rachel Baker, yra priežastis, kodėl šiam koronavirusui neturi jokios įtakos metų laikų kaita: „Šiuo metu esame ant pandemijos slenksčio, kai naujas virusas atakuoja visuomenę, kuri prieš tai su juo neturėjo nieko bendro. Taigi, galima užtikrintai teigti, kad viruso plitimo greitį lemia tai, kad visuomenė vis dar neturi imuniteto, o klimatas su tuo neturi absoliučiai nieko bendro“, – dar anksčiau ekspertė pasakojo „Business Insider“.
Gegužę paskelbtose naujausio jos tyrimo išvadose teigiama, kad šiltas oras viruso plitimą ima slopinti tik tuo atveju, kai didžioji populiacijos dalis virusui įgyja imunitetą ar tampa atspari.
Labai gali būti, kad naujasis koronavirusas po dvejų ar trejų metų „galiausiai perims klasikinę sezoniškumo schemą ir kiekvieną žiemą pasieks piką“, bet tai nebekels ypatingos grėsmės, nes bus sukurta veiksminga vakcina.
