Kaip rašo sciencealert.com, jei nepastatysime pakrančių apsaugos konstrukcijų ir nesiimsime priemonių riboti šiltnamio dujų išmetimą, iki 2100 metų pakrančių užliejimas gali padidėti beveik 50 proc.
„Mes bandome suprasti pasaulinio poveikio ateities pakrančių užliejamumui mastą. Turime suprasti, kad šie gamtos pokyčiai globaliniu mastu įvyks iki 2100 metų ir mes turime planuoti savo atsaką“, – teigia Melburno universiteto inžinierius Ianas Youngas.
Pasaulyje mažesnėse nei 10 m virš jūros lygio aukščio pakrantėse gyvena net 600 mln. žmonių, tad net palaipsninis vandens lygio augimas reiškia milžiniško skaičiaus populiacijos, namų ir infrastruktūros palikimą vandens malonei.
Tyrime pateiktame pačiame blogiausiame scenarijuje pakrančių užliejimas paveiks 287 mln. žmonių, o tai yra – 4 proc. visos planetos populiacijos.
Tiems, kurie viską mėgsta vertinti pinigais, pateikta dar daugiau informacijos: pagal patį blogiausią scenarijų kyla grėsmė turtui, kurio bendra vertė yra beveik 14 trln. Dolerių arba 12 trln. Eurų – maždaug penktadalis pasaulinio BVP.
Įdomu tai, kad didžiąją dalį žalos sukurs potvyniai ir audros, kurie vis giliau braunasi į sausumą, o šį procesą vis stiprina klimato kaita. Tik 32 proc. šių nuostolių numatomi konkrečiai nuo palaipsninio vandens lygio augimo.
„Nors ir vidutinis jūros lygis kyla santykinai lėtai, mes nustatėme, kad kitos grėsmės, kaip potvynių svyravimai, audros ir lūžtančios bangos, bus gerokai dažnesni ir intensyvesni. Tai svarbu suprasti“, – teigia Melburno universiteto infrastruktūros inžinierius Ebru Kireczi.
Tyrimo autorių taikytas modelis toli gražu nėra tobulas ir patys autoriai įspėja, kad vertinant lokaliai šio modelio tikslumas tikrai nėra didelis, tačiau globaliu mastu jis yra pakankamai patikimas.
Mokslininkų skaičiavimai yra paremti duomenimis iš viso pasaulio pakrančių tyrimų. Modelio veikimas daug kartų buvo validuotas su potvynių vertinimo duomenimis ir normaliomis, ir ekstremaliomis sąlygomis.
Nuspėti ateitį ir itin sudėtingas dalykas, o atmosferos ir vandenynų sistemos ir globaliniu, ir lokaliniu mastu yra neįtikėtinai sudėtingos. Tačiau esame milžiniškos krizės akivaizdoje, tad bandyti nuspėti mūsų laukiančią ateitį – privalu. Tyrimo autoriai tvirtina, kad „laikydamiesi prielaidų, reikalingų, kad būtų įmanomas toks globalaus masto tyrimas“, jie sukūrė pasaulinio jūros lygio didėjimo prognozės „pirmąją versiją“.
Tyrimo autoriai dar turi darbų, kad galėtų lokaliu mastu patikslinti prognozavimą. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad kai kurios Žemės vietos yra ypač jautrios ateities potvyniams. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose didžiausia grėsmė kyla Šiaurės Karolinos, Virdžinijos ir Merilendo valstijoms. O Europoje didžiausia grėsmė kyla Jungtinei Karalystei, Prancūzijos šiaurei ir Vokietijos šiaurei. Azijoje grėsme kyla Kinijai, Bangladešui, vakarinei Bengalijai, kai kurios Indijos dalims. Pietiniame pusrutulyje – Australijos šiaurinės teritorijos.
Ramiojo vandenyno salynams, kurie virš vandens iškilę labai nestipriai, globalinis potvynis kelia egzistencinę grėsmę, nes potvyniai gali užtvindyti šių salų geriamojo vandens išteklius.
Deja, šiuo metu tam tikra ateities vandens lygio augimo ir klimato kaitos dalis jau yra neišvengiama. Ir nors vis dar turime galimybę bei laiko smarkiai sumažinti vandens kylimo pasekmes, labiausiai nukentėsiantys regionai privalo būti įspėti anksčiau, kad galėtų geriau pasiruošti ateities iššūkiams.
Tyrimą publikavo žurnalas „Scientific Reports“, tyrimą rasite ČIA.
