Joks kitas įvykis neprimena šio fakto taip stipriai, kaip apsilankymas zoologijos sode. Stovint priešais kitų didžiųjų beždžionių, pavyzdžiui, šimpanzių arba gorilų, narvą kaipmat tampa aišku, kad žmonės – artimi jų giminaičiai. Teisybės dėlei tenka pasakyti, kad mūsų ir gorilų DNR tesiskiria vos 1,6 proc., rašoma portale vt.co.

Visgi šis menkas procentas lemia didžiulius skirtumas: juk palaikyti gorilą žmogumi tiesiog neįmanoma. Tik kad ir ką sakytume, Atlantos (JAV) zoologijos sode gyvenanti ypač šauni gorila be jokių pastangų įtikina, kad mus su šiais puikiais gyvūnais siejantis ryšys labai glaudus.

Visiškai neseniai zoologijos sode gyvenanti gorila, vardu Anaka, atšventė 6-erių metų gimtadienį. Ta proga zoologijos sodo darbuotojai surengė šventę, kurios akimirkos buvo įamžintos begalėje nuotraukų.

Kai nuotraukos buvo įkeltos į oficialų zoologijos sodo „Facebook“ puslapį, pasipylė žmonių sveikinimai ir palinkėjimai. Kai kuriuos ypač šokiravo viena detalė ant Anakos plaštakos.

Šešiametė beždžionė gimė su unikalia šviesia dėme, todėl iš arti nufotografuota jos plaštaka atrodo beveik kaip žmogaus.

Gorila Anaka

Lygiai kaip žmonių, gorilų nykščių padėtis yra priešpriešinė, be to, lygiai kaip žmonės, jos turi unikalius rankų ir kojų pirštų atspaudus, kurie kartais naudojami identifikavimo tikslais.

Dar viena intriguojanti detalė – Anakos pirštų nagai. Primatų nagai išties labiau panašūs į žmonių nei į daugelio gyvūnų. Nagais primatai ką nors krapšto, atidarinėja, kasosi ir gremžiasi, norėdamos apsišvarinti.

„Anga yra legendinio Willie B. anūkė. Tai 22-a zoologijos parko zonoje „The Ford African Rain Forest“ gimusi gorila. Jos pirštai nusėti unikaliomis rausvos ir baltos spalvų pigmentinėmis dėmėmis. Jos charakteris – taip pat unikalus. Ji dažnai riaumoja ant savo motinos ir kitų, kad pirma spėtų prie maisto ir sulčių. Ją nesunku pamatyti užsisėdusią ant savo brolių bei seserų nugarų.“

Remiantis „National Geographic“ pateikta informacija, genetikos specialistas Chrisas Tyler-Smithas iš organizacijos „Wellcome Trust“ yra pasakęs, kad žmogaus genetika 98 proc. sutampa su gorilos.

„Tai reiškia, kad daugelis mūsų genų yra labai panašūs į gorilų tų pačių genų versijas arba yra joms identiški“, – nurodė jis.

Žmonės išsivystė ne iš šimpanzių, kaip neretai klaidingai manoma. Tačiau tikra tiesa, kad mus su šimpanzėmis sieja bendras protėvis, kartais įvardijamas kaip trūkstama grandis. Kaip buvo rašyta žurnale „Scientific America“, remiantis moksliniais apskaičiavimais paskutiniai bendri žmonių ir šimpanzių protėviai (su kuriais mus sieja 99 proc. tokių pat genų) gyveno prieš 5–10 mln. metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)