Apie tai laidoje „Delfi diena“ su Kristina Pocyte kalbėjo mokslo žurnalistė Goda Raibytė.
– Pilnatis – ji veikia žmonės ar neveikia?
– Kol kas galima atsakyti tik iš to, ką žino mokslas, kokie buvo atlikti tyrimai. Mes šiandieną apie tai ir pakalbėsime. Pirmiausia norėčiau paaiškinti, kas yra ta pilnatis, kad suprastume, jog tai nėra mistinis procesas. Tai kiekvieną dieną vykstantis natūralus procesas. Pilnatis atsiranda tada, kai Saulė ir Mėnulis išsirikiuoja priešingose mūsų planetos pusėse. Žemė yra viduryje, iš vienos pusės yra Saulė, iš kitos – Mėnulis. Žiūrint iš Žemės perspektyvos, Mėnulio veidas yra visas apšviestas Saulės šviesos. Todėl mes jį matome visą, galime net geresniais žiūronais apžiūrėti, plika akimi matome jo kraterius ir taip toliau.
Pilnačiai susiformuoti reikia šiek tiek daugiau nei 29 dienų. Paprastai tariant – mėnuo. Kartais pilnaties nebūna. Vasario mėnesį kai kuriais metais pilnaties nebūna, nes vasaris turi tik 28 dienas. Tai buvo 1999 metais ir 2018 metais, ir vėl bus ateityje.
Mėnulis yra gana ryškus objektas, jo šviesis yra beveik -13. Jis yra puikiai matomas plika akimi. Žmonės nuo senų laikų matė objektą, kuris reguliariai keitė formą, vieną dieną buvo toks, po savaitės – kitoks. Kol mokslas negalėjo to paaiškinti, žmonės paaiškindavo tai legendomis ir mitais. Buvo netgi legendų, kad per pilnatį atsiranda vilkolakiai, įvairiausios negandos prasideda. Bet tai buvo žmonių būdas, neturint mokslo žinių, kažkaip paaiškinti pilnatį.
Dabar mes ne tik žinome, kas yra ta pilnatis ir esame ištyrę efektus, apie kuriuos galėsiu papasakoti, bet mes esame apsilankę Mėnulyje ir net ne kartą. Galbūt per artimiausius metus ten turėsime žmonių bazę. Taigi Mėnulis, pilnatis mums jau yra gana paaiškinami dalykai. Bet kažkodėl yra mitų, kurie yra įaugę į mūsų kolektyvinę pasąmonę, kad net kaip tu pradžioje užsiminei, pasakei „klausimas ar ta pilantis veikia ir apie tai pakalbėsime“ tai išgirdus kartais prasideda tokia neigiama reakcija: tikrai veikia.
– Aš ir norėjau pasakyti, kad 1999 metais turbūt turėjome labai ramų vasarį, nes nebuvo pilnaties. Ar taip?
– Galbūt žmonėms, kurie tiki pilnaties poveikiu greičiausiai taip ir buvo, kad tiesiog negalėjo suprasti, kodėl neva tai visa žmonija išprotėja kartą per mėnesį, o dabar tarsi turėtų būti ramu. Deja, manau, kad ne nuo to priklauso. Mokslas yra tyręs ir insultus, ir infarktus, sporto traumas, ir psichiatrinių ligoninių priimamuosius žiūrėjo ar iš tikrųjų padaugėja pacientų per pilnatį. Ir niekur nebuvo rasta kažkokių statistiškai reikšmingų duomenų. Netgi Lietuvoje buvo bandyta tirti ar per pilnatį ligoninių priimamuosiuose padaugėja pacientų. Bet nepadaugėja. Ir kiek yra buvę per šiuos dešimtmečius, kai mokslininkai pradėjo tirti pilnaties poveikį, kiek yra buvę tyrimų, nė vieno tyrimo atsakymas nėra – taip, pilnatis veikia.
Tiesa, prieš keletą metų buvo paviešintas vienas tyrimas, kurio išvadose buvo parašyta, kad pilnaties metu įvyksta daugiau automobilių avarijų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad mokslininkai nepaskaičiavo, kad tuo metu, kai buvo tiriama, pilnatis būdavo vien savaitgaliais, o savaitgaliais žmonės daugiau vairuoja ir paprastai gali būti daugiau avarijų. Nebuvo įtrauktas šis kintamasis ir vėliau pasirodė, kad tyrimas buvo neteisingas. Ką aš noriu pasakyti – kiek mokslas yra bandęs analizuoti, žiūrėti, koks yra pilnaties poveikis, nebuvo rasta jokių įrodymų, kad pilnatis iš tikrųjų veikia. Aš žinau, kad galbūt žiūrovai pasakys „ne“.
– Taip, aš irgi noriu tau paprieštarauti. Galime pamatyti ir žmonių elgesyje kažkokius pokyčius. Tikrai daugelis tavo sutiktų žmonių tau tą patį pasakys: tikrai žmonės pasikeičia, padaugėja skambučių į vienas ar kitas įstaigas, žmonės tampa priekabesni kai kuriais atvejais. Nejaugi to tikrai neįmanoma surišti su pilnatimi, jeigu toks būna Mėnulis, kai žmonės tuo metu kažkaip dagiau nori?
– Aš visiškai sutinku, kad taip yra. Ir man atrodo, ir netgi mokslininkams, kurie tiria pilnatį, jie irgi nėra apsaugoti nuo šio reiškinio, jiems taip pat atrodo, kad veikia ta pilnatis. Tik vėliau moksliniai duomenys parodo ką kitą.
O psichologijos mokslas pilnaties reiškinį aiškina terminu „patvirtinimo šališkumas“. Paprastai tariant, tuo laikotarpiu (ir nuo to nėra niekas apsaugoti: nei tu, nei aš, nei mokslininkai, kurie tiria) tiesiog pasidaro jautresni aplinkai ir ieško patvirtinimų į tai, kuo jie tiki. Ir galbūt tie reiškiniai vyksta visada, o mes pasidarome jautresni ir pastebime dalykus, kuriai šiaip nepastebime, nes nėra pilnaties. Mums tiek yra pasąmonėje užsifiksavę, kad šito neišvengsime.
Yra dar viena tokia teorija, kad kadangi pilnaties metu naktys yra šiek tiek šviesesnės.
– Žmonės mažiau miega, būna dirglesni?
– Taip. Žmonės, kurie serga, turi kažkokių psichologinių ligų galbūt neišsimiega ir dėl to pajautrėja. Bet tai nėra įrodyta.
– Tai kaip suprantu, visa tai, ką mes manome žinantys apie pilnatį tėra įsikalbėjimas sau ir mitai, kurių mokslininkai negali patvirtinti?
– Bet tai nėra visiškai įsikalbėjimas. Tai yra šimtus metų besitęsianti mūsų pasąmonės kaip ir tradicija. Tai nėra, kad mes patys sau įsikalbėjome, tai tiesiog – mums yra natūralu.
Dažniausiai, kai pradedu kalbėti apie pilnatį, man būna pasakomas toks argumentas: Mėnulis veikia vandenynus, o žmogaus organizmas yra sudarytas iš skysčių, vadinasi veikia ir mūsų organizmus. Deja, taip nėra. Kad ir kaip ten bebūtų, iš visų egzistuojančių jėgų, gravitacija nėra tokia stipri jėga ir Mėnulis yra pakankamai toli.
Skaičiuojama, kad proporciškai, kad uodas ant rankos mus gravitaciškai veikia stipriau nei Mėnulis. Mes viena kitą veikiame gravitaciškai stipriau negu mus veikia Mėnulis. Mėnulis ant Žemės paviršiaus veikia tik didelius vandens telkinius – vandenynus. Buvo atliktas tyrimas su Didžiausiais ežerais, kurie yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo žiūrima ar Mėnulis jiems turi kažkokią įtaką, ar sukelia kažkokias potvinines jėgas. Tačiau netgi ten nebuvo rasta jokių įrodymų, kad Mėnulis juos veikia. Tai jeigu Mėnulis neveikia tokio dydžio skysčio kūnų, tai jis tikrai neveikia mūsų.
Ir jeigu mūsų limfinė ir kraujotakos sistemos būtų tokios silpnos, tai mes netgi negalėtume liftu keltis, nes kylant į viršų visas kraujas, visa limfa sutekėtų į apačią ir mes tiesiog numirtume.
Bet kaip minėjau, Mėnulis nėra toks didelis, kad veiktų tokius mažus kūnus kaip mes. Tai jau fizika, tai paskaičiuota.
Atrodo, kad Mėnulis visada yra ir vien dėl to jo veidas, žiūrint iš mūsų perspektyvos yra apšviestas Saulės šviesos, jo gravitacija nepasikeičia. Tai jeigu žmogus tiki, kad ta gravitacija veikia, tai ji visada turi veikti, ne tik per pilnatį, nes Mėnulis – visada yra ir Saulės šviesa gravitacijai niekaip nedaro įtakos.
