Kilmė
Mitas, kad skiepai kenkia, atsirado prieš 20 metų ir niekaip nedingsta. Antivakciniai, anot Jungtinių Tautų, šiandien yra viena iš didžiausių grėsmių žmonėms. Tokiai minčiai pritarė ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, viešėdamas Delfi Dėmesio centre laidoje dar 2019 metų sausio mėnesį.
Nepaisant tokių pareiškimų ir feisbuko siekių pašalinti tokias sąmokslo teorijas skleidžiančias grupes, lietuviai ir toliau socialiniuose tinkluose jungiasi į grupes ir skleidžia melagingą informaciją.
Melas
Štai grupėje „Nukentėję nuo skiepų“ viena moteris pasidalino įrašu, kuriame matomas vaikas, subadytas neva tai visomis skiepų dozėmis, kurias turi gauti. Nuotrauka turi ir prierašą anglų kalba: „Tai vizualizacija, kiek tiksliai skiepų gaus vaikas gimęs 2019 metais. Pasakykite man ar tai normalu??? Mūsų vaikai, anūkai ir proanūkiai yra nuodijami. Mums reikia tai atskleisti“.
Nuotrauka pasidalinusi moteris taip pat parašė savo prierašą: „tiek skiepų gaus vaikai gimę 2019 m. Tikiuosi tokiam „gydymu“ ateis galas...“
Teiginys, kad vaikai yra nuodijami skiepais – melagingas.
Pirmiausia reikėtų aptarti neva tai tikslų vakcinų skaičių. Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-283 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 11 vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų: nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, raudonukės, epideminio parotito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, pneumokokinės infekcijos.
Nuo 2014 m. spalio 1 d. papildytas Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius apima dar vieną užkrečiamąją ligą – pneumokokinę infekciją.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Pasauliniame 2011–2020 m. vakcinacijos veiksmų plane primenama, kad skiepijimai yra ir turėtų būti pripažįstami ne tik kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, bet ir kaip asmens, visuomenės ir valdžios pareiga, nes skiepijimai kasmet padeda išvengti 2,5 milijonų žmonių mirčių.
Dažnai prieš skiepus nusiteikę asmenys baiminamasi ne ligos sukėlėjo, o sudėtinių vakcinos medžiagų, galimų šalutinių reakcijų. Tačiau medikai ir mokslininkai yra ne kartą paaiškinę, kad sudėtis nėra pavojinga, o šalutinis poveikis pasireiškia – retai.
Štai Lietuvoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre kasmet registruojama iki 50 nepageidaujamų reakcijų į imuninius vaistinius preparatus po maždaug 800 tūkstančių tokių preparatų pavartojimo epizodų. Tai reiškia, kad tik tėra 0,006 proc. tikimybė, jog jūsų vaikui ar jums pasireikš nepageidaujama reakcija.
Apie nepageidaujamą reakciją į imuninį vaistinį preparatą pacientai gali pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Kaip jau minėta, kita prieš skiepus nusistačiusių žmonių baimė – skiepų sudėtis. Dar prieš metus vykusioje konferencijoje Lietuvos mokslininkai detaliai kalbėjo apie skiepų sudėtis. Visą konferenciją galite peržiūrėti ČIA.
Dažnai teigiama, kad skiepų sudėtyje yra gyvsidabrio junginių, tačiau šiuolaikinėse, Europoje naudojamose vakcinose, gyvsidabrio junginių nebėra.
Štai formaldehidas – toksinė medžiaga, kancerogenas. Skiepų priešininkai duria pirštu, kad šios medžiagos yra vakcinose. Mokslininkai paaiškino, kaip yra iš tikrųjų.
„Formaldehidas susidaro natūraliai, vykstant rūgščių metabolizmui. Toksino dozės vakcinose ir mūsų kraujyje yra visiškai nepalyginami dydžiai. Kalbant apie vakcinas, formaldehido kiekis vienoje dozėje gali svyruoti nuo 5 iki keliasdešimties mikrogramų.
Kūdikio kraujyje cirkuliuoja apie 650 mikrogramų. Tai natūraliai mūsų kūne, kraujyje, ląstelėse egzistuojančios medžiagos, – teigia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė. – Formaldehidas tampa gerokai pavojingesnis, kai į organizmą patenka per kvėpavimo takus. Jo didesnėmis dozėmis randama ant baldų paviršiaus. Skiepijant į organizmą patekęs formaldehidas pasišalina per valandą. Tai natūralaus proceso dalis.“
Taip pat kai kurie žmonės baiminasi ir skiepuose esančio aliuminio. „Aliuminis vakcinose naudojamas kaip adjuvantas, o šis būtinas tam, kad užtikrintų efektyvų imuninės sistemos atsaką į ligos sukėlėją.
Jis suaktyvina antigenus paveikiančios ląstelės, be šių ląstelių aktyvumo vakcina neveiktų“, – teigia profesorė A. Žvirblienė.
Pasak profesorės, visgi aliuminis nėra visų vakcinų sudėtinis elementas. „Aliuminio hidroksido yra kai kurių vakcinų sudėtyse, bet jokiu būdu ne visų.
Čia kalbame apie tas vakcinas, pavyzdžiui, meningokoko, stabligės, kokliušo, kuriose yra naudojami nukenksminti bakterijų komponentai. Kalbant apie grėsmes, šios medžiagos kiekiai vakcinose yra gerokai mažesni nei gaunami su maistu“, – sako mokslininkė.
Kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų bendruomenėje, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. PSO duomenimis, skiepijimo mastas, leidžiantis valdyti užkrečiamąsias ligas, yra ne mažiau kaip 90–95 proc. paskiepytų vaikų.
Kuo daugiau tėvų / globėjų neskiepija savo vaikų, tuo didesnis ligų plitimo pavojus. Apsisprendimas neskiepyti vaiko didina riziką ne tik nepaskiepytam vaikui, bet ir visai bendruomenei.
Būtina žinoti, kad kiekviena vakcinomis valdoma liga gali išplisti Europos regione, nes visų šių ligų sukėlėjai tebecirkuliuoja viename ar kitame pasaulio regione.
Šaltiniai:
- http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Kalendoriniai%20skiepai%20Web.pdf
- https://time.com/5175704/andrew-wakefield-vaccine-autism/
- https://www.delfi.lt/sveikata/zinoti-sveika/judejimas-kuris-isgasdino-ir-jungtines-tautas-ir-facebook-it-vezys-plinta-lietuvoje-gali-paveikti-kiekviena.d?id=80407607
- https://www.delfi.lt/news/daily/demaskuok/kas-slepiasi-uz-skiepu-priesininku-kurstomos-isterijos-pedsakai-veda-ir-i-rusijos-troliu-fabrikus.d?id=80826407
- https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/nerima-kelianti-vakcinu-sudetis-formaldehidas-sunkieji-metalai-gyvsidabris-kaip-yra-is-tikruju.d?id=80919391
- https://www.facebook.com/watch/live/?v=372277090029923&ref=watch_permalink
