Vakcinos sukūrimas – ne tik sudėtingas, bet ir ilgas procesas. Pirmiausia išsiaiškinama viruso struktūra, po to pasirinkta technologija gaminamos medžiagos, sukeliančios atsaką į virusą. Kad šiame etape būtų sėkmingai sukurtas vakcinos kandidatas, reikalingos didelės finansinės investicijos ir naujausios technologijos. Paskutiniame etape vyksta vakcinos kandidato ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, kurių metu aiškinamasi, ar vakcina saugi ir iš tikrųjų veiksminga. Šiuo metu pasaulyje jau tyrinėjama per 100 SARS-CoV-2 viruso vakcinos kandidatų. 8 iš jų jau pradėtos arba artimiausiu metu bus pradedamos klinikinių tyrimų programos. Ieškodami sprendimo įveikti pavojingą virusą, mokslininkai dirba pagal skirtingas metodikas – kokiu pagrindu sukurta vakcina bus veiksminga, dar neaišku.
Taiko inovatyvią vakcinų kūrimo technologiją
„LAB Group LT“ taikoma strategija paremta inovatyvia vakcinų kūrimo technologija – rekombinantiniais baltymais. Vakcinai kurti pasirenkamas ne visas virusas, o tik jo dalis – paviršiaus baltymas. „Šis baltymas, skirtingai nuo deaktyvuoto viruso, neturi galimybės „atgyti“ organizme ir sukelti nepageidaujamą infekciją. Be to, jis gali būti gaminamas dideliais kiekiais įprastose ląstelių kultūrose, nenaudojant sudėtingų, gyviems virusams auginti reikalingų technologijų“, – teigia vienas iš įmonės įkūrėjų glikobiologijos mokslų daktaras Grigorij Šutov.
Anot jo, naudojantis šia technologija vakcinos buvo sukurtos ir licenzijuotos jau ne kartą: „Vakcinos kandidato prototipą planuojame sukurti per metus, bet, be abejo, dedame visas pastangas, jog rezultatą turėtume kuo greičiau. Jei mums pavyks pritaikyti jau turimą vakcinų kūrimo technologiją SARS-CoV-2 viruso baltymui, tai leis greitai ir efektyviai surinkti vakcinos kandidatą su pagerintu imunininu atsaku didelei žmonių populiacijai. Be to, sėkmės atveju įgytos žinios galės būti efektyviai pritaikytos ir kitiems ateityje atsirasiantiems virusams“.
Skirtas finansavimas komandai leis greičiau ir efektyviau gauti atsakymus į techninius klausimus bei įtraukti papildomus eksperimentus, kurie padidina projekto sėkmės tikimybę. Projekto komanda bendradarbiauja su tarptautinėmis įmonėmis ir akademinės bendruomenės nariais – baltymų ekspresijos, glikobiologijos, biochemijos, vakcinologijos ir bioprocesų inžinierijos ekspertais.
Laiku pasiūlyta parama įmonę paskatino įkurti Lietuvoje
Multidisciplininėje komandoje Dr. Grigorij Šutov dirba su biotechnologijų ir vakcinų kūrimo patirtį turinčiais partneriais. Vienas iš jų – bioinžinerijos mokslų daktaras iš Londono imperatoriškojo koledžo Alexander Morris. Skirtingi projekto narių įgūdžiai sprendžiant biotechnologijų industrijos problemas padeda atrasti nestandartinius sprendimus. Komanda tai jau įrodė sukurdama inovatyvią antigenų aktyvacijos platformą, kuriai pateikta EPO patento paraiška. Būtent šią technologiją planuojama panaudoti vakcinos kandidato prototipo kūrimui.
Dr. Grigorij Šutov teigia, kad minčių apie įmonės steigimą Lietuvoje visada buvo: „nuolat stebėjau mokslo ir verslo vystymąsi Lietuvoje, tokios diskusijos vyko, tačiau to neplanavome daryti taip greitai. Netikėta pandeminė situacija, laiku pasiūlyta ir greitai MITA patvirtinta verslo parama suveikė kaip katalizatorius”. Jo manymu, verslo skatinimo priemonės, biotechnologijoms palanki aplinka – slėniai, kitų biotechnologijų įmonių ir didelė tyrėjų bendruomenė, ilgalaikės pastangos skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei narystė ES – faktoriai, kurie gali lemti „LAB Group LT“ ir kitų startuolių sėkmingą plėtrą Lietuvoje.
Konkurse sužibėjo Lietuvos gyvybės mokslų industrijos atstovai
„Life-saving innovations: stop COVID-19” konkursas – pirmasis „LAB Group LT“ bendradarbiavimas su MITA. Anot dr. Grigorij Šutov, mokslinę idėją komanda turėjo iki konkurso. Teikiant paraišką reikėjo įvertinti, kas realiai gali būti pasiekta apibrėžtoje laiko atkarpoje: „Prioritetizavome norimus rezultatus, pasvėrėme rizikos faktorius ir mokslinius žingsnius sudėjome į laiko perspektyvą. MITA konsultantų pagalba šiame etape, įskaitant ir teisinius bei administracinius aspektus, buvo labai naudinga. Kadangi likome patenkinti šiuo mūsų bendradarbiavimu, žinodami apie agentūros teikiamas konsultavimo verslo ir MTEP aspektais ir finansavimo galimybes, kreipsimės į MITA mums rūpimais klausimais ir ateityje“.
MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas Mantas Biekša pastebi, kad konkursas „Life-saving innovations: stop COVID-19” paskatino steigti naujas gyvybės mokslų industrijoje veiklą vykdančias įmones: „Labai džiaugiamės, kad MITA organizuotas konkursas paskatino teikti idėjas ir prisidėti prie COVID-19 viruso ir krizės suvaldymo ne tik didelę patirtį sukaupusias brandžias įmones, bet ir perspektyvių idėjų turinčius asmenis, kurie su MITA įgyvendinamų projektų „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir „Inospurtas“ konsultantų pagalba įsteigė startuolius. Šiuo metu inovacijas jau kuria 6 naujos gyvybės mokslų industriją atstovaujančios įmonės“.
