Anot sciencealert.com, maždaug 700 mūsų eros metais šis miestas buvo apleistas ir paliktas pasiglemžti laikui. Dabar pavienis praeivis gali pamatyti ne ką daugiau, nei kelių bokštų ir senovinių sienų liekanas, stovinčias žaliuojančiuose laukuose ramioje vietovėje už 50 kilometrų į šiaurę nuo Romos.

Vėliau šioje vietoje buvo pastatyta abatija, tačiau kažkada klestėjęs miestas iš esmės dabar tūno po žeme. Neseniai archeologai panaudojo itin modernų žemę persmelkiantį radarą, kurdami iki šiol detaliausią akmeninėmis sienomis apjuosto miesto žemėlapį. Ir jiems nė nereikėjo įkasti į žemę kastuvo.

Tyrimas atskleidė, kad po žeme slepiasi 30,5 hektarų ploto miestas, kuriame yra pirčių kompleksas, turgus ir šventykla, o taip pat gatvių ir net vandentiekio sistema po miesto sienomis, jungianti akveduką ir viešąsias pirtis. Taip pat buvo aptikta įrodymų, kad iš čia buvo vagiami akmenys, tad dingo kelios sienos.

Reguliuodami radaro įsiskverbimą, Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Gento universiteto Belgijoje mokslininkai galėjo matyti, kaip miestas bėgant laikui kito.

Į žemę įsiskverbiantis radaras įvairiems tikslams inžinierių ar kariuomenės naudojamas ne vieną dešimtmetį. Jie skleidžia radijo bangas į žemę ir matuoja, kaip jos atsimuša. Kadangi į skirtingas medžiagas tokios radijo bangos atsimuša skirtingai, tokie skirtumai leidžia sukurti didelės raiškos vaizdą. Ir nė nereikia įkasti kastuvo į žemę.

Šis įrankis vis dažniau naudojamas archeologijoje, ypač dabar, kai technologija yra smarkiai patobulėjusi. Per pastarąjį dešimtmetį ši technologija pastebimai žengė į priekį: dabar nereikia vaikščioti ir virš žemės mojuoti viena antena, nes naudojami ištisi antenų kompleksai, transportuojami visureigiais ir lyginantys savo duomenis su palydovine GPS sistema.

Būtent tokią sistemą panaudojo mokslininkai, sudarydami Falerii Novi žemėlapį. Visų gautų rezultatų analizė dar nebaigta, nes iš viso buvo surinkta 28,68 mlrd. duomenų taškų, arba 4,5 gigabaito duomenų iš vieno hektaro žemės, todėl viską ištirti prireiks nemažai laiko.

Visgi mokslininkams jau pavyko padaryti tam tikrų stebinančių atradimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis miestelis buvo tyrinėtas anksčiau.

„Falerii Novi tyrinėjimai radaru leido užfiksuoti anksčiau nefiksuotus visuomeninius pastatus, tokius kaip šventovė, turgavietės pastatas ir pirčių kompleksas. Nors visi šie pastatai atitinka tikėtiną romėnų miesto repertuarą, kai kurie jų architektūriškai yra įmantrūs ir gerokai sudėtingesni, nei būtų galima tikėtis rasti mažame miestelyje“, – savo tyrimo išvadose nurodo mokslininkai.

„Tarp daugiau atrastų netikėtų struktūrų buvo ir dvi didelės struktūros prie sienų. Iš karto į rytus nuo šiaurinių vartų yra iš trijų pusių aptverta teritorija, aplink kurią yra dengtas praėjimas su centrine kolonų eile. Ji maždaug 90 ir 40 metrų dydžio ir veda į gatvę. Šio komplekso viduje yra pora struktūrų, pastatytų viena priešais kitą, kurių kiekviena turi centrinę nišą. Nors mes nežinome jokios tiesioginės paralelės šiai struktūrai, akivaizdu, kad tai būti koks nors viešas monumentas“, – nurodo mokslininkai.

Jų komanda taip pat nustatė kelis atriumus, vedančius į gatvę. Jų planus atskleidė jų grindų plotas. Šių pastatų vadinamieji laiko pjūviai parodė, kad šie pastatai bėgant laikui buvo perstatyti, lygiai taip pat, kaip ir mes dabar pertvarkome savo namus pagal savo skonį ar aplinkybes.

Šio miesto išsidėstymas taip pat nėra toks „standartizuotas“, kaip tikėtasi, o tai leidžia manyti, kad mūsų suvokimas apie romėnų eros miestų planavimą dar nėra visiškai tikslus.

Neabejotinai reikia atlikti detalesnę šios vietos analizę, tačiau jau dabar gauti rezultatai tikrai be galo stebina ir džiugina. Tokia vieta kaip Falerii Novi, yra per didelė, kad būtų galima atlikti archeologinius kasinėjimus, tačiau šis tyrimas rodo, kad tokie radariniai tyrimai yra puikus būdas tyrinėti griuvėsius, esančius po žeme.

Tiesa, esama ir tam tikrų apribojimų. Nemažai senovinių vietų vis dar yra naudojamos. Ant jų taip pat buvo pastatyta šiuolaikinių struktūrų arba tokios teritorijos tapo miškais, todėl per juos negalima važiuoti specialia transporto priemone su radarine antena.

Be to, kai kuriose vietose dirva yra netinkama tokiems radariniams tyrimams, pavyzdžiui, molingose vietovėse, nes jose prarandamas radaro signalas. O uolėtoje dirvoje signalas išsisklaido.

Gautų duomenų kiekis yra tikrai gąsdinantis. Tačiau gali padėti specialiai sukurta programinė įranga, leidžianti fiksuoti architektūrinius elementus. Trumpai tariant, šie apribojimai tikrai nesutrukdys pasinaudoti tokios technologijos potencialu.

„Neįtikėtinas detalumas, kurio pasiekėme tyrinėdami Falerii Novi, ir stebinančios detalės, kurias atskleidė radaras, leidžia viltis, kad tokio tipo tyrinėjimai gali pakeisti tai, kaip archeologai ateityje tyrinės miesto vietoves, – sakė Kembridžo universiteto archeologas Martinas Millettas. – Būtų labai įdomu, ir dabar tai yra realu, panaudoti šį radarą tyrinėti didelius miestus, tokius kaip Miletus Turkijoje, Nicopolis Graikijoje ar Cyrene Libijoje. Vis dar turime daug sužinoti apie romėnų miestų gyvenimą, ir ši technologija turėtų suteikti precedento neturinčių galimybių dar ne vienam ateinančiam dešimtmečiui."

Šis tyrimas buvo aprašytas leidinyje „Antiquity“.