Šios bakterijos yra dalis vėžio mikrobiomo – sudėtingos bakterijų, grybelių ir kitų juose gyvenančių mikrobų bendruomenės.

Anksčiau bakterijų rasta dubens organų ir kitų, nuolat mikrobų veikiamų, organų audinių augliuose. Tačiau apie jų buvimą kitų vėžio tipų augliuose – kaulų, smegenų ir kiaušidžių – žinoma mažiau.

Kad gautų išsamesnį vaizdą, Ravid Straussman su kolegomis iš Weizmanno mokslo instituto Izraelyje ieškojo bakterijų kiek daugiau nei 1000 auglių pavyzdžiuose, paimtų iš žmonių, sergančių kaulų, smegenų, kiaušidžių, krūties, odos, kasos ar plaučių vėžiu. Pavyzdžiai yra iš devynių medicinos centrų pacientų, iš keturių skirtingų šalių.

Bakterijų tyrėjai rado visų vėžio tipų augliuose, nors ir skirtingus kiekius. Bakterijų DNR rasta daugiau nei 60 proc. kaulų, krūtų ir kasos auglių, kai tuo tarpu melanomose – tik 14 proc.

Iš viso auglių bandiniuose aptiktos 528 rūšių bakterijos. Kiekviename auglio tipe aptikti skirtingi jų rūšių mišiniai, o margiausia buvo krūties vėžio bakterijų bendruomenė.

Nėra aišku, kodėl skirtingus auglius kolonizuoja skirtingos bakterijos, bet vienu iš faktorių gali būti vėžį sukeliančių aplinkos faktorių poveikis, sako R. Straussmanas. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad rūkorių plaučių augliuose vyravo bakterijos, skaidančios tabake esančias chemines medžiagas.

Kol kas nežinome, kodėl bakterijos gyvena augliuose. Bakterijos gali prisidėti prie naviko augimo, arba jiems tiesiog paprasčiau įsibrauti į auglius, pažymi R. Straussmanas.

Jei bakterijos svarbios auglio vystymuisi, gali pavykti gydyti vėžį, manipuliuojant naviko mikrobiomą, pabrėžia jis.

Auglio bakterijų pakeitimas gali pagerint esančių terapijų poveikį sergantiems vėžiu, sako R. Straussmanas. Jo komanda išsiaiškino, kad specifinės bakterijos keičia auglio atsaką į imuniterapiją, kuria įprastai gydomas vėžys.

„Tad, regime, kad geresnis šio auglio bakterijų ir auglio imuniteto tarpusavio bendravimo supratimas gali padėti optimizuoti imunoterapiją“, – paaiškino jis.

Su tyrimu galite susipažinti ČIA.

Parengta pagal newscientist.com