Neretai manoma, kad Antarktidoje nėra augalų, bet iš tiesų čia auga kelių rūšių dumblių – jie plyti ant pažliugusio sniego ir sugeria anglies dioksidą iš oro, rašoma sciencealert.com.

Kembridžo universiteto ir operacijos Britų Antarkties tyrimas mokslininkai kartu atliko tyrimą – jie palygino palydovu darytas nuotraukas su stebėjimo žemėje duomenimis, siekdami paskaičiuoti, kiek šiuo metu Antarktidoje yra žaliųjų dumblių.

Tyrėjai nustatė, kad Antarktidos pusiasalyje yra daugiau nei 1 600 atskirų žydinčių žaliųjų dumblių plotelių, kurių bendras užimamas plotas – 1,9 kvadratinio kilometro.

„Žaliuojanti“ Antarktida

„Pasauliniu mastu šie skaičiai gana maži, bet Antarktidoje, kur nedaug augalų, šitoks kiekis biomasės yra išties didelis, – naujienų agentūrai AFP sakė Kembridžo universiteto Augalų yrimų katedros narys Mattas Davey. – Daugeliui žmonių atrodo, kad Antarktidoje tėra sniegas ir pingvinai. Iš tiesų, pasidairius pakraščiuose, rastumėte ten nemažai augalų.“

Mokslininkų komanda paskaičiavo – šiuo metu dumbliai Antarktidos pusiasalyje sugeria tiek anglies dvideginio, kiek išsiskirtų per 875 000 vidutinio ilgio automobilių keliones.

Jie taip pat išsiaiškino, kad dauguma žydinčių dumblių yra už penkių kilometrų nuo pingvinų kolonijų, nes pastarųjų ekskrementai – puiki trąša.

Sugers daugiau anglies dvideginio

Poliariniai regionai šyla kur kas greičiau nei kitos planetos dalys. Tyrėjai prognozuoja, kad Antarktidos pakrantėse dumblių greitai neliks, nes vasaromis ten nebebūna sniego.

Tiesa, tai atsvers didelių žydinčių dumblių plotų atsiradimas, nes šylant orams, aukštumose aptirpsta daugiau sniego.

„Žaliuojanti“ Antarktida

„Antarktidoje toliau šyla klimatas žemumose esančiose salose, ateis laikas, kai vasarą jų nebedengs sniegas, – aiškino tyrimui vadovavęs mokslininkas Andrew Gray iš Kembridžo universiteto, kuris biologijos mokslų klausimais bendradarbiauja ir su Edinburgo universitetu. – O pusiasalio šiaurėje matome didelius žydinčius [dumblių] plotus ir keliame hipotezę, kad šių didelių žydinčių plotų padaugės.“

A. Grey sakė AFP, kad žali nuo dumblių sniego plotai aukštumose visiškai atsvertų dumblių praradimą jūros lygio aukštyje.

Jei bus daugiau dumblių, jie sugers daugiau anglies dvideginio, o tai gali turėti nedidelį atvirkštinį poveikį vietos albedui (santykinis dydis, rodantis atspindėto elektromagnetinio spinduliavimo dalį, t. y. kiek procentų spinduliuotės atspindi paviršius ar kūnas) – kaip Saulės karštį atspindi Žemės paviršius.

Baltas sniegas atspindi 80 proc. spinduliavimo, žalias sniegas atspindėtų apie 45 proc.

Tiesa, mokslininkai teigė, kad vargu ar pakitęs albedas turės didelės įtakos Antarktidos klimatui.

„Ateityje bus sugeriama daugiau anglies dvideginio, nes reikia aptirpusio sniego, kad dumbliai žydėtų, – sakė A. Grey. – Manome, kad čia bus tinkamesnis arealas, taigi ir sugeriama daugiau anglies dvideginio.“