Žmonėms nuolat rūpi būsimi orai. Beje, Lietuvoje pirmasis orų prognozės biuletenis pasirodė prieš 80 metų (1926 m. sausio 2 d.) - ir prognozės artimiausioms dienoms pasitvirtino.
Apie 1940 m. per Baltijos jūrą iki Švedijos buvo galima nuvažiuoti arkliais kinkytomis rogėmis, taip ji buvo užšalusi. Daugiau tokių žiemų nepasitaikė ir vargiai ar pasitaikys, nes pastaraisiais metais pasaulyje pastebimas klimato atšilimas (mažesni pokyčiai juntami tik ties pusiauju). Klaipėdos uostas priskiriamas prie šiltesnių ir neužšąlančių (dėl šiltų oro srovių sutekėjimo), tačiau pastaraisiais metais pasitaiko, kad jau neužšąla ir šiauresni uostai - Peterburgo, Talino.
Kaip pasakojo klimatologė, klimato norma dabar yra lyginama su pasaulinės meteorologijos organizacijos paskaičiuotais 1961-90 metų vidurkiais (temperatūros, kritulių vidurkiais, saulės spindėjimo trukme ir kita). "Lietuvoje metinė temperatūra, palyginti su norma, yra išaugusi 0,7 - 1,1 laipsnio, - pasakojo ji. - Tačiau metai vieni nuo kitų dažnai labai skiriasi. Pavyzdžiui, 1988 m. sausio 4 d. Telšiuose buvo 6 laipsniai šilumos, Šilutėje - 8, o tą pačią 1979 m. dieną Telšiuose - 25 laipsniai šalčio, Šilutėje - 30. Lietuvoje orai labai permainingi gali būti ir tais pačiais metais, jie kartais ryškiai skiriasi net atskiruose miestuose. Logikos aš nerandu. Kaip bus su šia žiema, taip pat neaišku. Rusai prognozavo, kad bus vidutiniškai šilta, anglai teigė, kad bus labai šalta, kadangi mes esam tarp vienų ir kitų, manau, turėsime lietuvišką žiemą, kai pasitaikys visokių orų, ir šlabdribų, ir atšalimų. Žiema dar nė neįpusėjo, nes pas mus ji prasideda ne pagal kalendorių, o gruodži! o pabaigoje".
Pasak Galvonaitės, Lietuvoje per daug sudėtinga sudarinėti oro prognezes, nes gyvename įvairių oro masių kryžkelėje. "Prie mūsų yra Atlantas, Sibiras, pietinės platumos, Arktis, ir nuo visų jų per Lietuvą keliauja gana skirtingos oro masės, - pasakojo klimatologė. - Štai ir dabar pro rytinius rajonus skverbiasi šaltį nešantis Sibiro anticiklonas, o pajūryje dar bando pralysti ciklonas. Juk nėra sienų, nėra sargybinių, ir negali neįsileisti tų orų, kurie tau nepatinka. Su besimaišančiomis oro srovėmis gauname ir įvairios taršos iš viso pasaulio. Susidarius tinkamoms sąlygoms, tai atkeliauja labai greitai. Sprogsta ar sudega kas nors, pavyzdžiui, Kinijoje, po savaitės mes tą taršą gauname".
Pasak Galvonaitės, ypač sunku Lietuvoje prognozuoti kritulius. Dažnai žmonės piktinasi, kai sinoptikai praneša - "vietomis - krituliai". "Žmonės prognozes kartais supranta klaidingai, pavyzdžiui, išgirsta, kokie orai pranešami Vilniui, o gyvendami už kokių 100 kilometrų mano, kad ir pas juos tas pats bus. Nieko panašaus, Lietuvoje tiek maišosi oro srovių, kad net pačiame Vilniuje, jei sninga ar lyja Šeškinėje, nebūtinai taip turi būti ir Pašilaičiuose. Net jei prognozuosi lietų kuriam nors kaimui, negali būti tikras, kad palis ant kiekvieno daržo. Vėl žmonės piktinsis sinoptikais, - sakė Galvonaitė. - Kritulių išsibarstymas priklauso nuo to, kaip virš Lietuvos keliauja oro masės, kokia jų kryptys, kokiu greičiu juda".
Su klimato šiltėjimu susiję nemažai pavojų keliančių reiškinių. Kol kas augalai dar sugeba prisitaikyti prie pasikeitusio klimato, tačiau jei tokios sąlygos išliks ilgiau, mokslininkai spėja, gali net pasislinkti augalų ir gyvūnų išplitimo zonos. Pavyzdžiui, sniegenos (paukščiukai raudonais pilvais) pas mus žiemą jau beveik neatskrenda - jiems čia jau per šilta. Ir garsiosios Sartų lenktynės, anksčiau vykdavusios ant Sartų ežero, jau ne kartą organizuotos ne ant ežero, o stadione.
"Lapkritį dalyvavau Vengrijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje įvairių sričių specialistai (medikai, energetikai, statybininkai ir kt.) aptarė su klimato atšilimu pastebėtus reiškinius, - pasakojo Galvonaitė. - Kaip pastebėta, Europoje dėl klimato atšilimo atsiranda tokių problemų, kokių anksčiau nebuvo, atsiranda net naujų ligų. Europoje jau susidarė palankios sąlygos vystytis maliarijai. Jos sukėlėjų kol kas nėra, bet užtektų kam nors parsivežti ją iš šiltų kraštų, ir čia ji rastų puikiausiss sąlygas inkubaciniam periodui. Ar seniai pradėjome kalbėti apie erkių sukeliamas ligas? Tai beveik sutampa su klimato atšilimu. Juk šiltesniuose kraštuose veisiasi daug daugiau infekcijų sukėlėjų, jie atšilus žiemoms nežūva. Tad ir erkės užkrečia tokiomis ligomis (encefalitu, Laimo liga), apie kurias mūsų tėvai ir seneliai nėra ir girdėję, į erkę nekreipdavę dėmesio. Šaltomis žiemomis, kai temperatūra nukrisdavo žemiau 20 laipsnių šalčio, daugelis parazitų iššaldavo. D! abar ir uodų vasaromis būna gerokai daugiau, nes žiemomis jie ne taip iššąla".
Esant drėgnesniam orui, temperatūra jaučiama visai kitaip. "Dažnai žmonės neįvertina jutiminės temperatūros. Tai, ką organizmas jaučia, skiriasi nuo to, ką matome ant termometro. Peršalti galima ir tada, kai būna tik nulis laipsnių. Jei vėjuota ir drėgna, prie to nulio pridėkite dar 10 laipsnių šalčio, ir turėsite temperatūrą, kurią jaustumėte, jei nebūtų vėjo ir drėgmės, - pasakojo Galvonaitė. - Jei, pavyzdžiui, Sibire, kur termometro stulpelis nukrenta iki 50 laipsnių šalčio, būtų taip drėgna, kaip pas mus, ten žmonės neišgyventų. Tačiau Sibire yra sausa, ir šaltį žmonės pakelia lengviau. Skirtingai jaučiamas ir karštis. Žmonės, keliavę po Turkiją ir Šiaurės Afriką, nesupranta, kodėl ta pati temperatūra Turkijoje jau vargina, o Šiaurės Afrikoje - visai ne. Tai vėl dėl drėgmės (Turkijoje drėgniau)".
Pasak Galvonaitės, šiltėjant klimatui turime įprasti vartoti daugiau skysčių, ypač per karščius. Jau ne vienus metus per Europą nusirita karščio bangos, o mūsų platumų žmonės neįpratę su savim nešiotis po buteliuką vandens, kaip tai daroma tropiniuose kraštuose (netekęs daug skysčių organizmas gali pats apsinuodyti, o žmogus gali netekti sąmonės).
Pastaruoju metu pasitaiko gąsdinimų, apie atšąlančią Golfo srovę, kuri kai kuriuos Norvegijos regionus gali taip atšaldyti, kad juose nebus galima gyventi. "Mokslininkų nuomonės labai prieštaringos. Šiaip jau Golfo srovė maždaug kas 70 metų truputį atvėsta, paskui vėl atšyla", - ramina klimatologė.
Kaip spėjama, pastaruoju metu klimatas šiltėja dėl ardomo ozono sluoksnio (suardžius ozono sluoksnį, saulė labiau įšildo žemę, o žemė - atmosferą). Tačiau nuo taršos didėja atmosferos drumstumas, formuojasi smogas, saulei vis sunkiau prasiskverbti pro tokį sluoksnį ir įšildyti žemę. Pasigirsta hipotezių, kad galbūt žemė pradės atšalt ir įvyks apledėjimas.
"Mokslininkai dėl to ginčijasi, skaičiuoja, kuria klimato scenarijus. Kiekvieno paskaičiavimai atrodo labai įtikinami, tačiau kol kas jie labai prieštaringi. Viena aišku, kad dabar tikrai šiltėja klimatas. Kas bus toliau - tikrai neaišku, - sakė Galvonaitė. - Tačiau žmonėms reikia susimąstyti, juk kiekvienas dydis priklauso nuo kito kintančio dydžio. Net kiekvienas žmogus įtakoja orus: savo mikroklimatu, savo poelgiais.
Pavyzdžiui, sudeginame krūvelę padangų, išmetamų taršalų debesys drumsčia atmosferą, o per drumstumą sunkiau į žemę prasiskverbia saulės šiluma. Sakysite, ką čia reiškia, jei sudeginau krūvelę šiukščių? Tačiau, jei taip galvos ir elgsis šimtai, milijonai, poveikis bus didelis. Mes tikrai be reikalo nesusimąstome, kaip viskas žemėje įtakoja klimatą".
Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"
