Abu atradimai liudija, kokia patraukli mamutams buvo ši teritorija, kur kadaise buvo negilus ežeras. Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas praėjusią savaitę pranešė, kad nėra jokių akivaizdžių įrodymų, kad 60 mamutų, neseniai rastų senoje Šv. Liucijos karinėje oro bazėje, buvo paskersti žmonių.
Instituto archeologas Pedro Sanchezas Nava pažymėjo, kad milžiniški žolėdžiai tikriausiai tiesiog įstrigo ežero, kadaise vadinto Chantokanu, mauruose.
Tačiau kaulai bus toliau tiriami, nes, kaip sakė P. Sanchezas Nava, žmonės galėjo supjaustyti mamutus jiems įstrigus. Netoliese buvo rasta apie 15 žmonių kapų su kukliomis aukomis, tačiau jie veikiausiai yra 500–1000 metų senumo, o tuomet šie gyvūnai jau buvo dingę.
Naujausias radinys iš esmės skiriasi nuo mamutų duobių, aptiktų maždaug už 10 km esančiame San Antonio Chahuento kaimelyje. Ten prieš apytiksliai 15 tūkst. metų žmonių buvo iškastos dvi duobės mamutams gaudyti. Panašu, kad rajone tuomet buvo gausu tokių gyvūnų. Jie tikriausiai negalėjo išsiropšti iš spąstų.
Duobės buvo rastos kasinėjimų metu sklype, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip sąvartynas. Jos buvo užpildytos mažiausiai 14 mamutų kaulais, o dalis gyvūnų, regis, buvo paskersti.
Institutas nurodė, kad mamutus galėjo nuvyti į spąstus medžiotojai. Taip pat buvo aptikta dviejų Amerikose išnykusių rūšių atstovų – arklio ir kupranugario – liekanų.
Darbai oro uoste buvo pradėti praėjusių metų pabaigoje, o P. Sanchezas Nava atskleidė, kad jau ilgą laiką buvo įtariama, jog ten yra mamutų kaulų. Anot specialisto, nebuvo rasta nieko, dėl ko reikėtų įšaldyti oro uosto projektą, pagal kurį sena karinė bazė paverčiama civiliniu terminalu.