Kilmė
Koronaviruso pandemija sukrėtė pasaulį ir vargu, ar kada nors gyvenimas sugrįš į įprastinę vagą. Tad nenuostabu, kad ši netikėta situacija pravėrė sąmokslo teorijų Pandoros skrynią.
Dezinformacija, kaip skelbiama oficialiame Vyriausybės puslapyje koronastop.lt, yra suaktyvėjusi: nuo vasario pradžios iki dabar Lietuvoje fiksuoti 1036 klaidinančios informacijos atvejai, kuriais siekta diskredituoti ir apsunkinti Lietuvoje priimamus sprendimus, susijusius su koronaviruso valdymu. Piktavaliai dažniausiai siekia įvairių tikslų – skaldyti visuomenę, didinti atskirtį tarp piliečių ir valstybės, skleisti tautinę ir rasinę neapykantą, stigmatizuoti sergančiuosius ir senyvo amžiaus bei rizikos grupėse esančius žmones.
Melas
Proga skleisti melagingą informaciją pasinaudoja ir prieš skiepus nusistatę asmenys. Štai viena feisbuko vartotoja prieš kelias dienas pasidalino įrašu, kuriame raginama nesiskiepyti nuo COVID-19 (primename, kad vakcina dar nėra sukurta) bei nesidaryti testo dėl COVID-19. Šiuo įrašu pasidalino virš 1,4 tūkst. feisbuko vartotojų. Moters įrašą iš viso sudaro 8 teiginiai, tačiau šiame tekste nagrinėsime aktualiausius 4 teiginius.
Autorė tikina, kad veido kaukės yra bakterijų terpė, kurioje veisiasi ir dauginasi bakterijos. „AŠ PRIEŠ VEIDO KAUKES, nes tai bakterijų terpė, kur veisiasi bakterijos ir gali patekti į burną ir į plaučius, kur puiki veisimosi vieta“, – įraše teigia moteris.
Teiginys, kad veido kaukės nereikalingos arba net kenksmingos (kaip teigiama šiame įraše) yra itin dažnai matomas socialiniuose tinkluose.
Reikalavimas nešioti veido kaukes yra pagrįstas siekiu sumažinti viruso plitimą. Veido kaukių nešiojimas neapsaugos sveiko žmogaus nuo užsikrėtimo, tačiau jos gali padėti sergančiam asmeniui nepaskleisti viruso į aplinką. Vienas iš didžiausių sunkumų kovojant su COVID-19 yra tai, kad daugybė žmonių serga be simptomų, o net jei asmuo serga su simptomais, virusą jis jau platina ligos inkubacinio periodo metu, kai nejaučia jokių simptomų.
Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atsargiai žiūri į prievolę nešioti veido kaukes. Anot PSO, kaukes turėtų nešioti šie žmonės:
- Sergantys ar simptomus turintys asmenys;
- Slaugantys tuos, kuriems įtariamas naujasis koronavirusas.
Anot PSO, medicininės kaukės turėtų būti saugomos medikams. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras sutinka, kad medicininės kaukės turėtų būti saugomos medikams. Tačiau jų specialistai sutinka, kad ne chirurginės veido kaukės gali padėti sustabdyti viruso plitimą nuo tų žmonių, kurie nejaučia jokių simptomų.
Panašią nuomonę išsakė Pasaulio medikų asociacijos tarybos pirmininkas Frankas Ulrichas Montgomeris. Vokiečių laikraščiui laikraščiui „Rheinische Post“ jis teigė, kad prasminga būtų dėvėti tik tikras apsaugines kaukes. Anot jo, reikalavimas prisidengti veidą bent šaliku ar skarele esą yra „juokingas“.
Tačiau F. U. Montgomeris pridūrė, kad netinkamai dėvint kaukes, gali būti pavojingiau, nei jų nedėvint išvis. Anot WMA tarybos pirmininko, virusai kaupiasi kaukės audinyje, o nusiimant kaukę, liečiamas veidas, tad labai lengva užsikrėsti. Taigi kaukes nešioti yra pravartu, tačiau tai daryti reikia laikantis griežtų taisyklių. Laikantis nurodytų reikalavimų – apsauginė kaukė netaps terpe, kurioje veisiasi bakterijos, kaip teigia įrašo autorė.
Įraše yra tikinama, kad skiepai nuo gripo ir koronaviruso (primename, kad vakcina dar net nėra išrasta, tad tai teigti tiesiog – nelogiška) gali padidinti tikimybę susirgti viršutinių kvėpavimo takų liga. Tačiau šis teiginys irgi yra neteisingas.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) pateikta informacija, 2012 metais buvo publikuota viena mokslinė studija, kuri leido manyti, kad skiepai nuo gripo gali padaryti žmones labiau linkusius sirgti kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Po to, kai buvo paskelbtas šis tyrimas, daugelis ekspertų puolė nagrinėti šią problemą ir atliko papildomus tyrimus, siekdami sužinoti, ar įmanoma pakartoti tyrėjų išvadas.
Tačiau jokiuose kituose tyrimuose minėtas poveikis nebuvo nustatytas. Neaišku, kodėl šis poveikis buvo nustatytas viename tyrime, tačiau daugėja įrodymų, kad tai nėra dažnas ar įprastas atvejis ir jog vakcina nuo gripo iš tikrųjų nepadaro žmonių jautresnių kitoms kvėpavimo takų infekcijoms.
Toliau teksto autorė dalijasi melu, kad visi, kurie pasidaro testą dėl COVID-19 neva gauna teigiamą atsakymą. „AŠ PRIEŠ TESTUS, net jei pasireiškia simptomai, nes aš jau žinau, kad jie žymės „Covid19“ be tikro bandymo, ir aš būsiu įtrauktas į skaičius, kurie tik kelia paniką... “, – tikina įrašo autorė.
Toks teiginys yra melagingas. Remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos gegužės 15 dienos 7 val. duomenimis, per vakar dieną ( 2020 05 14) 7994 ėminiai buvo ištirti dėl įtariamo koronaviruso. Iš jų tik 12 buvo teigiami.
Nuo pandemijos pradžios iš viso Lietuvoje, gegužės 15 dienos 7 val. duomenis, buvo ištirti 216247 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš jų teigiami buvo 1523.
Kitaip pasakius, tikrai ne kiekvienam testą atlikusiam asmeniui yra diagnozuojamas COVID-19. COVID-19 diagnozė būna nustatoma tik tuo atveju, jei asmens ėminyje yra randamas koronavorusas.
Taip pat įrašo autorė pasisako prieš skiepus. „Kovosiu, jei jie bandys ką nors švirkšti į mano kūną. Nesu avis, ir vyriausybė nemanipuliuos manimi manydama, kad ji geriau žino, kas man reikalinga ir labiau už mane pačią suinteresuota mano sveikata“, – tikina ji.
2019 metais PSO vengimą skiepytis šiemet priskyrė prie dešimties didžiausių grėsmių sveikatai. Sąmoningo skiepų vengimo daroma žala atsidūrė tame pačiame sąraše, kaip ir oro užterštumas, klimato kaita, Ebolos virusas ir ŽIV.
Kaip teigiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetiniame puslapyje, specifinė, efektyviausia infekcinių ligų profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepijimų efektyvumas, saugumas, įtaka užkrečiamosioms ligoms yra senai įrodyta, nuolat atliekami tyrimai ir publikuojami rezultatai.
ULAC specialistai pataria įrodymais grįstos informacijos ieškoti kompetentingų tarptautinių organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos Komisijos leidiniuose, bei mokslo žurnalų publikacijose.
Šaltiniai:
- http://www.ulac.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-skiepus
- https://www.cdc.gov/flu/prevent/misconceptions.htm
- https://www.who.int/
- https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apsaugines-veido-kaukes-jau-privalomos-kaip-tinkamai-jas-deveti-ir-kokiu-klaidu-siukstu-nedaryti.d?id=84023223
- https://www.bbc.com/news/health-51205344
- www.koronastop.lt
