Turint omeny, kaip vėlai dabar daugelis eina miegoti, nes iki išnaktų skaitinėja įvairias dabartinę pandemiją aiškinančias teorijas, ir kaip dažnai nubunda paryčiais išpilti šalto prakaito, galima pagrįstai teigti, kad COVID-19 ypač sutrikdė įprastą žmonių miego režimą.
Londono karališkojo koledžo ir rinkos tyrimų įmonės „Ipsos Mori“ inicijuotas plataus masto tyrimas parodė, kad net du iš penkių Jungtinės Karalystės piliečių skundžiasi prasidėjusiais miego sutrikimais, rašo „The Guardian“.
Kaip sakė tyrimui vadovavęs Karališkojo koledžo profesorius Bobby Duffy, „tarp padidėjusio streso ir pakitusio miego režimo egzistuoja akivaizdus ryšys: 53 proc. piliečių, nurodžiusių, kad ši krizė kelia stresą, prisipažino turį su miegu susijusių problemų.“
Dar įdomu tai, kad daugelis įvairių pasaulio šalių piliečių teigia susiduriantys su tokiu anksčiau nepatirtu reiškiniu kaip keisti – pandeminiai – sapnai.
Daugelis sapnus prisimena retai, tačiau su būtinybe izoliuotis prasidėję gyvenimo sunkumai ir sutrikęs įprastas miego ir budrumo ciklas žmonių gebėjimą prisiminti, ką sapnavo, regis, pakeitė.
Taip teigti leidžia keleto mokslininkų per pandemiją surinkti ir užregistruoti su sapnais susiję duomenys. Tarp specialistų, užsiėmusių duomenų bazės kūrimu, – Harvardo medicinos mokyklos klinikinės ir evoliucinės psichologijos ekspertė Deirdre Barrett. Ji teigia, kad žmonėms tik atrodo, jog jie dažniau sapnuoja: dalykas tas, kad jie dažniau prisimena sapnus, kadangi ilgiau miega, be to, dažniau nubunda naktimis.
„Turime daugiau galimybių miegoti, pavyzdžiui, nusnūsti dieną arba ilgiau pamiegoti ryte, todėl maksimaliai suaktyvėjo gebėjimas prisiminti sapnus. Vis dėlto, kad sapną pavyktų prisiminti, reikia nubusti jam nesibaigus, o padidėjęs stresas, kaip tik ir lemia dažnus nubudimus naktį“, – aiškina specialistė.
D. Barrett registruoja ir analizuoja sapnus, apie kuriuos papasakoja tragiškų įvykių (tarkim, rugsėjo 11-osios atakos) padarinius iškentę asmenys. Šiuo metu ji tyrinėja 4 tūkst. per pandemiją susapnuotų sapnų, apie kuriuos pranešė daugiau nei 2 tūkst. apklausoje dalyvavusių piliečių.
„Tarp žmogaus sapnų ir jį sutraumavusių įvykių yra labai daug bendro. Sapnuose gausu aiškių asociatyvių vaizdinių, jie labiau susiję su realybe. Tarkim, po rugsėjo 11-osios atakų žmonės sapnuodavo griūvančius pastatus, peiliais ginkluotus teroristus ir dūžtančius lėktuvus“, – pamini ji.
Konkretūs sapnuose regimi vaizdai nebūtinai tiesiogiai siejasi su realybe: kartais juos reikia traktuoti kaip vaizdines metaforas. Analizuojant, ką žmonės sapnavo po 1995 metais Tokijo metro įvykdytos atakos, kai buvo paleistos zarino dujos, paaiškėjo, kad sapnuose pasirodydavo monstrai ir nematomi užpuolikai – konkrečiai dujų atakų žmonės nesapnavo.
Kai kuriuos per dabartinę pandemiją užregistruotus sapnus mokslininkė siūlo suprasti „paraidžiui“: žmonės sapnuoja, kad darosi sunku kvėpuoti, pakilo temperatūra. Vis dėlto daugelis sapnų, pasak D. Barrett, yra abstraktūs, ir tai nekeista – juk apie koronaviruso plitimą mes vien tik žinome, o viruso nematome.
„Pasitaiko žemės drebėjimų, potvynių, tornadų – įvairiausių žmogui nepavaldžių gamtos gaivalų. Vis dėlto didžiausią grupę sudaro sapnai, kuriuose regimi vabalai, vabzdžių antskrydžiai, knibždantys tarakonai, daugybė besiraitančių kirminų“, – nurodo D. Barrett.
Kuo daugiau žmogus miega, tuo ilgiau trunka REM miego fazė – galutinis etapas, per kurį paprastai regimi sapnai. Jei naktį dažnai nubundama, sapnai išlieka atminty, tačiau dėl nubudimų dieną gali kankinti nuovargis. Kalbėdami apie sapnuose regimus vaizdus, mokslininkai laikosi nuostatos, kad sapnų turinys yra susijęs su būdraujant aplankančiomis mintimis. Miegodami, konkrečiai – kol trunka REM miego fazė, mes, esą, apdorojame ryškiausius prisiminimus, dabartyje aktualius įvykius bei užeinančias emocijas. Mūsų sapnuose dažnai gausu simbolių ir netikėtų realybės projekcijų. Tikėtina, kad šiuo metu, kai gyvenimo erdvė susiaurėjo iki kelių kambarių, kuriuose teko užsidaryti dėl paskelbto karantino, gerokai sumažėjo įprastai kasdien pasitaikančių stimulų, galinčių atitraukti nuo pasąmoningo praeities nagrinėjimo.
Tie, kuriems teko dirbti krizinėse situacijose, gerai žino, kaip stresas paveikia sapnus. Apie tai byloja plastinės chirurgijos specialisto Naveenas Cavale‘as iš Londono karališkojo koledžo ligoninės patirtis. N. Cavale‘o specializacija – rekonstrukcinės operacijos po patirtų sužalojimų. Jo darbas neatsiejamas nuo netikėtų, ypač sudėtingų atvejų. N. Cavale‘as teigia jokių problemų dėl miego paprastai nepatiriantis, tačiau kelionė į Gazos Ruožą 2015 metais net jam tapo tikru iššūkiu. Tuoj pat po paliaubų paskelbimo jam teko prisidėti prie grupės, turėjusios suteikti pagalbą sunkių sužalojimų patyrusioms konflikto aukoms. Kol dar nebuvo persikėlęs į Gazos Ruožą, jis naktį negalėjo užmigti, tačiau kai ten nuvyko, ėmė sapnuoti tokius ryškius sapnus, kad pats buvo šokiruotas.
„Vienas chirurgas parodė man vaizdo įrašą, nufilmuotą ligoninėje per vieną iš labiausia įtemptų naktų. Tai priminė visišką chaosą. Gerai įsimenu, ką pamatau, taigi, gulėjau viešbučio lovoje mintyse vis iš naujo regėdamas tuos vaizdus“, – pasakoja N. Cavale‘as.
Gazos Ruože N. Cavale‘as jau lankėsi 15 kartų. Kol būna ten, jis miega gana gerai, bet kai sugrįžta, dažnai sapnuoja labiausiai jį sukrėtusius reginius.
„Sapnuoju aukštus mečečių minaretus, gaisrus, pusiau sugriautus pastatus ir didžiulius bombų išraustus kraterius“, – sako jis.
Kai kurie žmonės teigia, kad per karantiną miega geriau ne bet kada. Na, o tiems, kurie patiria problemų, paprastai patariama pamąstyti apie stresą provokuojančius stimulus ir jų poveikį miegui. Galbūt žinojimas, kiek daug yra tokių, kurie kone kasnakt pabunda iš košmaro ir dar ilgai negali atsigauti nuo sapne regėto bjaurių vabalų vaizdo, bent kiek padės nusiraminti.
