Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkas Williamas Schopfas sako 1993 metais atradęs seniausią gyvybės pėdsaką vakarų Australijos uolienos nuolaužoje.
Anot jo, nuolaužos forma ir išvaizda rodo, jog joje kadaise darbavosi bakterijos, vadinasi, gyvybė žemėje evoliucionavo sparčiau negu iki šiol manyta - ji jau buvo, kai nuo Žemės planetos susiformavimo buvo praėję mažiau negu milijardas metų. Taip pat spėjama, jog gyvybė yra planetų evoliucijos padarinys, todėl gyvybė gali būti ir kitose Saulės sistemos vietose.
Laiške žurnalui "Nature" W.Schopfas kartu su grupe kolegų rašo, kad naujausi lazeriu atlikti tyrimai patvirtina ankstesnes prielaidas. Cheminė analizė taip pat rodo, jog uolienoje esama anglies, o tai reiškia, jog ši iškasena kadaise knibždėjo gyvybe.
"Gauti rezultatai įrodo biologinę seniausių ląstelinių iškasenų kilmę", - rašo laiško autoriai.
Tačiau tame pačiame žurnale paskelbtas ir kitas laiškas, atsiųstas Anglijos Oksfordo universiteto geologo Martino Brasierio, kuris taip pat su grupe bendradarbių įrodinėja, jog W.Schopfo uolos gabalas panašesnis ne į bakterijas, o į mineralinio grafito gumuliukus uolienoje.
Žurnalo "Nature" redaktoriaus pavaduotojui Henry Gee belieka pareikšti, kad M.Brasierio įrodinėjimai verčia abejoti W.Schopfo bei kitų pirmykštės bakterinės gyvybės egzistavimo šalininkų darbais.
"Negalima pasakyti nei taip, nei ne. Gali būti, kad kai kuriais atvejais tai mineralinio grafito trupiniai, o kitais - bakterijų veiklos pėdsakai. Dabartinės tyrimų technologijos neleidžia įvertinti šių dviejų atvejų skirtumo", - aiškino H.Gee žurnalistams.