Kaip pasiekti mirštamumo rodiklius, jei virusas beveik nekenksmingas? Numatyti privalomą gydymo algoritmą – plaučių ventiliavimu.
20min.lt

Kilmė:


Internetinėje svetainėje 20min.lt puikuojasi sensacinga antraštė: „Kaip pasiekti mirštamumo rodiklius, jei virusas beveik nekenksmingas? Numatyti privalomą gydymo algoritmą – plaučių ventiliavimu”.

Tekste teigiama, kad dauguma žmonių, kurie nedirba medicinos srityje, neįsivaizduoja, koks rimtas ir rizikingas yra dirbtinis plaučių ventiliavimas. „Trumpas šios gydymo metodikos aprašymas, kad suprastumėte apie ką yra kalba. Nes visi įsivaizduoja jog tai tiesiog žmogaus pajungimas prie aparato, kuris tau tiekia deguonį ir padeda kvėpuoti. Realybė yra kita. Žmogų užmigdo priverstinai, medikamentų pagalba. Visą laiką jis būna lengvoje narkozės būsenoje ir šis aparatas per prievartą tiekia orą į tavo plaučius. Iš esmės tu pats nebekvėpuoji, už tave tai daro mašina (būtent todėl atjungus aparatą kai kurie tampa invalidais visam gyvenimui)”, – rašoma tekste.

Autorius toliau vardija komplikacijas, kurios atsiranda dėl dirbtinio plaučių ventiliavimo. Tekste toliau teigia: „Nors iš pat pradžių visi specialistai (PSO taip pat) tvirtino, kad koronoviruso gydymo būdų nėra, bet kažkodėl būtent ši, labai rizikinga gydymo metodika, yra priimta kaip pagrindinė gydant koronoviruso pacientus. Daugelis šalių net pradėjo masinė plaučių ventiliavimo aparatų gamybą. Kodėl? Kas nustatė tokį privalomą visiems gydytojams veiksmų algoritmą?

Melaginga informacija

p.s. Sužinokite kas nustatė tokį gydymo algoritmą ir jūs būsite beveik prisikasę kas užsakė šią pasaulinę aferą”, – rašoma tekste.

Būtent šis paskutinis sakinys leidžia suprasti, viskas daroma specialiai – kad mirtų daugiau pacientų. Tą sufleruoja ir teksto antraštė.

Melas:


Pirmasis neteisingas teiginys – kad virusas beveik nekenksmingas.

Kvėpavimo takų virusai linkę pakliūti į dvi organizmo vietas – nosį ir gerklę – ir jose ir daugintis. Čia jie itin užkrečiami. Arba jie patenka žemiau, į plaučius, kur ne taip greit dauginasi, bet kelia didesnį pavojų gyvybei. Šis naujasis koronavirusas, SARS-CoV-2, pasižymi abejomis šiomis savybėmis. Jis dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, kur yra lengvai iščiaudimas ar iškosėjamas ant kitos aukos.

Tačiau kai kurių pacientų organizme jis gali nusėsti giliai plaučiuose, kur liga tampa pavojinga gyvybei. Dėl tokio derinio jis tampa užkrečiamas kaip kai kurių rūšių peršalimas, o kartu gali būti mirtinas, kaip jam pagal molekulinę sudėtį artimas SARS, kuris 2002–2003 sukėlė protrūkį Azijoje.
Kitas klastingas šio viruso požymis: jis ne toks mirtinas, jo simptomai pasireiškia ne taip aiškiai kaip SARS, vadinasi, žmonės dažnai perduoda jį kitiems dar net nežinodami, kad patys serga. Kitaip tariant, jis veikia iš pasalų, todėl ir turi potencialą sukelti chaosą visame pasaulyje. Panašaus tipo virusai per pastaruosius 100 metų sukėlė nemažai pragaištingų epidemijų: gripo epidemijas 1918, 1957 ir 1968 m., taip pat SARS, MERS ir Ebolos epidemijas.

Tyrėjai iš Didžiosios Britanijos išanalizavo daugiau kaip 3,6 tūkst. patvirtintų COVID-19 atvejų, taip pat šimtų keleivių, repatrijuotų iš pradiniu pandemijos židiniu tapusio Kinijos Uhano miesto, duomenis. Nustatyta, kad amžius buvo svarbus veiksnys sunkios ligos eigos atvejais.

Hospitalizacijos prireikė beveik penktadaliui vyresnių nei 80 metų žmonių, o jaunesnių nei 30 metų žmonių grupėje šis skaičius buvo maždaug 1 procentas. Atsižvelgiant į galbūt kliniškai nepatvirtintų atvejų – kai simptomai būdavo vidutinio sunkumo ar nepasireiškė išvis – apskaičiuotą skaičių, matyti, kad šeštą dešimtį einančių žmonių grupėje hospitalizacijos prireikė 8,2 proc. pacientų.

Tyrimo išvados, skelbiamos žurnale „The Lancet Infectious Diseases“, rodo, kad pagal patvirtintą COVID-19 atvejų pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje skaičių mirtingumas yra 1,38 procento.
Britų tyrimas rodo, kad Kinijoje buvo hospitalizuota 18,4 proc. vyresnių nei 80 metų pacientų. 40–49 metų amžiaus grupėje šis skaičius yra 4,3 proc, o 20–29 metų amžiaus grupėje – maždaug 1 procentas.

Antrasis neteisingas teiginys yra apie dirbtinį plaučių ventiliavimą. Dirbtinis plaučių ventiliavimas (DPV) yra taikomas tiems pacientams, kurių plaučiai nebegeba funkcionuoti. Naujasis koronqavirusas, patekę į plaučius, juos amžiams pažeidžia.

Taip, tam, kad DPV procedūra būtų atlikta, pacientui yra atliekama sedacija. Iš tiesų dėl dirbtinio plaučių ventiliavimo taikymo gali atsirasti infekcijos, atrofijos ar traumos, maitinimo problemos. 40–50 proc. pacientų, kuriems taikoma DVP miršta.

Tačiau yra melaginga teigti, kad medikai specialiai taiko šį metodą, norėdami, kad jų COVID-19 pacientai mirtų – kol kas šiai ligai nėra vaistų, tad yra naudojami visi įmanoma paciento gyvybės gelbėjimo būdai.

Gydytojai, kurie kovoja su COVID-19 turi sunkų pasirinkimą. Kritiškai sergantys pacientai sunkiai kvėpuoja, tad sveikatos priežiūros darbuotojai turi taikyti invazinius ventiliatorius. Šie kvėpuoja už pacientą ir taip pat sustabdo viruso plitimą nuo ligonio.

Paciento intubacija yra rizikinga gydytojams, slaugytojams ir kvėpavimo technikos specialistams, kurie gali užsikrėsti naujuoju koronavirusu, kai intubuoja pacientą.

Taip pat medikai jau spėjo pastebėti, kad COVID-19 užsikrėtę ir prie DPV intubuoti pacientai miršta dažniau: Niujorko miesto valdininkai teigia, kad 80 proc. ar net daugiau COVID-19 pacientų, kuriems taikomas DPV – miršta.

Panašių pranešimų buvo ir Kinijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Vienoje Jungtinės Karalystės ataskaitoje šis skaičius buvo 66 proc. Labai mažas tyrimas Uhano mieste, Kinijos mieste, kuriame pirmiausia atsirado liga, teigė, kad mirė 86 proc. pacientų.

Dar viename neseniai Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 338 COVID-19 pacientai (jiems buvo taikomas DPV), nustatyta, kad du trečdaliai pacientų mirė. Tyrėjai šią statistiką palygino su 2017–2019 metais virusine pneumonija sergančių pacientų, kuriems buvo taikoma DPV, mirties statistika. Tokių pacientų mirė 36 proc.

Tyrėjai mano, kad didesnis mirtingumas yra susijęs su naujojo koronaviruso efektyvumu – liga progresuoja žaibiškai. Manoma, kad jei jau pacientas į ligoninę patenka turėdamas kvėpavimo sutrikimų – situacija tik prastės.

Yra medikų, kurie mano, kad COVID-19 pacientams būtų naudingiau gauti deguonį ne tokiais agresyviais metodais.

Harvardo medicinos mokyklos gydytojas Martinas Gillickas sakė, kad atvejai, kai atrodo, kad pacientui būtinas DPV gali būti apgaulingas. Anot jo, problema yra ne deguonies patekimas į plaučius, o iš plaučių į kraują. Tokiu atveju ventiliatorių naudojimas padidinant į organizmą pumpuojamo deguonies slėgį gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Kalifornijos universiteto Irvine medicinos centro anesteziologijos skyriaus klinikinių paslaugų direktorius Govindas Rajanas sutinka su tokiu teiginiu sakydamas, kad skirtingai nuo dažnesnių kvėpavimo sutrikimų priežasčių, kurios stangrina plaučius ir todėl ventiliacija yra protingesnis pasirinkimas patekti deguoniui į kraują, šis „virusas eina iš oro pusės, trenkia į alveoles, sukelia ten uždegimą ir alveolės tampa labai jautrios slėgio sužeidimams“.

Ir nors DVP yra rizikingas procesas, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, kad šis metodas yra taikomas tam, kad padidėtų mirštamumas nuo COVID-19.

Šaltiniai:

  • BBC „Coronavirus: What are ventilators and why are they important?“ 2020 04 07 (ČIA);
  • „Deutsche Welle“ „Coronavirus: How do ventilators work?“ 2020 03 31 (ČIA);
  • TIME „Why Some Doctors Are Now Moving Away From Ventilator Treatments for Coronavirus Patients“ 2020 04 09 (ČIA).
  • qz.com „Doctors fighting coronavirus face a ventilator Catch-22“ 2020 04 09 (ČIA);
  • Giacomo Grasselli, MD; Alberto Zangrillo, MD; Alberto Zanella,MD ; et al „Baseline Characteristics and Outcomes of 1591 Patients Infected With SARS-CoV-2 Admitted to ICUs of the Lombardy Region, Italy“ 2020 04 06 (ČIA);
  • The Washington Post „The coronavirus isn’t alive. That’s why it’s so hard to kill“ 2020 03 23 (ČIA);
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (125)