„Galiausiai, jeigu viskas gerai, mūsų imuninė sistema organizme visiškai sunaikina virusą, – leidinyje „The Conversation“ rašė Indianapolyje veikiančio IUPUI universiteto epidemiologinio švietimo direktorius Tomas Duszynski. – Asmuo, kuris buvo užsikrėtęs virusu ir išgyveno be ilgalaikio poveikio sveikatai ar negalios, yra laikomas „pasveikusiu“.
Tačiau išlieka daug nežinomų dalykų. Kol kas dar nežinoma, kiek žmonių realiai pasveiko, kaip persirgta liga paveiks juos ateityje, arba kiek laiko jie bus atsparūs ligai. Štai viskas, ką šiuo metu žinome apie žmones, pasveikusius nuo COVID-19 viruso.
Pasveikusiųjų skaičius
Nors visame pasaulyje pasveiko daugiau nei 372 tūkst. žmonių (ir šis skaičius vis auga), kurie buvo užsikrėtę virusu, Johnso Hopkinso universiteto duomenys rodo, kad tikrasis skaičius veikiausiai yra didesnis. Universitetas fiksuoja užfiksuotų atvejų ir mirčių skaičius, kuriuos praneša kiekviena pasaulio šalis ir regionas. Tačiau duomenys apie pasveikusius žmones nėra tokie tikslūs. Daugelis šalių neskelbia, kiek jų gyventojų pasveiko.
„Pasveikusiųjų skaičiai už Kinijos ribų yra šalies lygmens preliminarūs skaičiavimai, remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais. ir gali būti gerokai mažesni už realius skaičius“, – CNN sakė minėto universiteto atstovas Douglasas Donovanas.
Be to, dėl ribotų tyrimo galimybių kai kuriose šalyse, įskaitant ir Jungtines Valstijas, prioritetas oficialiam diagnozės nustatymui teikiamas rimčiausiems atvejams. Todėl mažiau tikėtina, kad bus ištirti asmenys, kuriems pasireiškia lengvi ligos simptomai, arba jie visai nepasireiškė. Taip pat kyla klausimas, ar tokie žmonės kreiptųsi dėl tyrimų. Tai reiškia, kad daugelis lengvos formos atvejų nėra įtraukiami į pasveikusių statistiką. O tai gali iškreipti ekspertų suvokimą apie ligą ir turėti įtakos viruso plitimo trajektorijos prognozavimui.
„Žinoti realų užsikrėtusių žmonių skaičių populiacijoje būtų labai naudinga, nes tai padėtų tiksliau žinoti, kada liga pasieks piką ir ims nykti, ir kada galėsime pradėti grąžinti žmones į darbą“, – CNN sakė Čikagos Rusho universiteto Medicinos centro infekcinių ligų profesorius Bala Hota.
Kaip atrodo pasveikimas
Bala Hota CNN sakė, kad daugelis pacientų vis dar šiek tiek kosti ir jaučiasi pavargę, nors yra laikomi pasveikusiais ir nebegali užkrėsti kitų. Visiškai atsigauti prireikia daugiau laiko.
„Pasveikti prireikia iki šešių savaičių, – per spaudos konferenciją kovą sakė Pasaulio sveikatos organizacijos Nepaprastųjų sveikatos situacijų programos vadovas Mike'as Ryanas. – Sunkiai sirgusiems žmonėms gali prireikti kelių mėnesių atsigauti po ligos.“
Šis procesas skiriasi tiems, kas buvo prijungti prie plaučių ventiliavimo aparato.
„Kalbant apie pacientus, kurie prijungiami prie ventiliatorių, dažnai mes matome, kad jie lieka prijungti kelioms savaitėms, – „US News & World Report“ sakė Vašingtono universiteto Harborview medicinos centro profesorius J. Randallas Curtisas. – Tuomet, kai jie atjungiami nuo ventiliatoriaus, dar kelias dienas žmonės praleidžia intensyvios terapijos skyriuje, o vėliau būna kelioms dienoms ar savaitei perkeliami į paprastą palatą atgauti jėgų.“
Ilgalaikis poveikis
Čikagos universiteto Medicinos mokyklos patologijos profesorius Shu-Yuanas Xiao „ABC News“ sakė, kad dauguma lengva COVID-19 forma prasirgusių žmonių turėtų pasveikti „be jokio ilgalaikio poveikio“. Tačiau sunkiai sirgusiems pacientams ateitis yra miglota.
Honkongo ligoninių tarnyba kovą pranešė, kad iš 12 pasveikusių pacientų „dviems ar trims“ pakartotinių vizitų pas medikus metu nustatoma susilpnėjusi plaučių funkcija. Tokie keli pacientai vaikščiodami pritrūksta oro, rašė „The South China Morning Post“. Devyniems pacientams atliktos plaučių nuotraukos parodė organų pažeidimų.
Tačiau kadangi koronavirusas pirmiausia buvo identifikuotas gruodį, dar praėjo mažai laiko, kad būtų galima tirti pasveikusius pacientus ir skelbti išvadas. „Tai yra šiek tiek nepakankamai ištyrinėta grupė“, – sakė B. Hota.
Ekspertai iš esmės suvokia, kokį poveikį organizmui gali turėti rimtas plaučių uždegimas. Jeigu pacientui išsivysto vadinamasis ūminis respiracinis distreso sindromas, gali imti randėti plaučiai.
„Tai yra tas pats bendras dalykas, susijęs su bet kokiu pakankamai rimtu reiškiniu, dėl kurio galima patekti į reanimaciją“, – „ABC News“ sakė Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centro infekcinių ligų ekspertas Ameshas Adalja.
Jo teigimu, kai kuriais sunkiausiais atvejais pacientams plaučių funkcija gali visiškai ir neatsistatyti.
Antikūnai ir imunitetas
Užsikrėtusių žmonių organizme gaminasi antikūnai, kurie veikiausiai gali kovoti su koronavirusu, jeigu vėl su juo susidurs. Dėl to žmonės tampa atsparūs. Tačiau šiuo metu neaišku, kiek toks imunitetas išlieka.
Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci interviu laikraščiui „The Daily Show“ sakė, kad „yra linkęs lažintis, kad persirgę žmonės tikrai yra atsparūs pakartotiniam užsikrėtimui“.
Jis anksčiau šią savaitę sakė, kad virusas, rodos, smarkiai nemutuoja, todėl pasveikę žmonės JAV turėtų būti atsparūs, jeigu rudenį kiltų antra infekcijos banga.
„Jeigu mes užsikrėtėme vasarį ir kovą ir vėliau pasveikome, tuomet rugsėjį ir spalį, toks žmogus, manau, turėtų būti apsaugotas“, – sakė jis.
Todėl labai svarbu identifikuoti pasveikusius žmones, nes tokie žmonės galėtų saugiai grįžti prie darbų. Šiuo metu jau kelios kompanijos kuria COVID-19 antikūnų testus, kad būtų galima nustatyti atsparumą turinčius žmones.
„Galiausiai tai gali padėti mums suprasti, kas galėtų padėti šaliai grįžti į normalias vėžes, – „Reuters“ naujienų agentūrai sakė Mount Sinai ligoninės Icahno medicinos mokyklos vakcinologijos profesorius Florian Krammeris. – Imunitetą turintys žmonės galėtų būti tie pirmieji žmonės, kurie grįžtų prie normalaus gyvenimo ir galėtų viską pradėti iš naujo.“
Tačiau kai kurie pranešimai sukėlė nerimą, kad imunitetas netrunka taip ilgai, kaip mes tikėjomės.
Pietų Korėjos ligos kontrolės ir prevencijos centras neseniai pranešė, kad 51 žmogui, kurie buvo pasveikę nuo koronaviruso, vėliau jis vėl buvo diagnozuotas, pranešė vyriausybės finansuojama naujienų agentūra „Yonhap“. Apie tokius atvejus pranešė ir Kinija. Tačiau Pietų Korėjos ligos kontrolės ir prevencijos centro generalinis direktorius Jeongas Eun-kyeongas sakė, kad labiau tikėtina, kad virusas šio 51 paciento organizme reaktyvavo, o ne jie vėl virusu užsikrėtė.
Kuomet galima nutraukti saviizoliaciją
Jeigu sergate ir svarstote, kaip žinoti, kad jau pasveikote, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų gairėse nurodoma, kad tai priklauso nuo to, ar jums buvo atlikti tyrimai ar ne. Jeigu tyrimai dėl viruso nebuvo atlikti ir galbūt nebus atlikti, tuomet turite izoliuotis, kol neatitiksite trijų kriterijų: neturėjote temperatūros mažiausiai 72 valandas (nevartodami karščiavimą mažinančių vaistų), jūsų kiti simptomai (kaip oro trūkumas ar kosulys) susilpnėjo ir nuo simptomų pasireiškimo praėjo mažiausiai septynios dienos.
Jeigu jums buvo ar bus atlikti tyrimai, jūsų tyrimo rezultatai dukart turi būti neigiami ir privalo būti atlikti 24 valandų skirtumu, kad galėtume nutraukti izoliaciją. Tokie tyrimai turi būti atlikti po to, kai nebeturėsite temperatūros (nevartodami karščiavimą mažinančių vaistų) bei kai pagerėjo kiti simptomai.
Kai atitiksite šiuos kriterijus, galite išeiti iš namų laikydamiesi savo miesto ar šalies nustatytų taisyklių. Tačiau vis tiek dar reikia iki minimumo sumažinti kontaktą su kitais žmonėmis bei dezinfekuoti visus paviršius, drabužius ir daiktus, kuriuose lietėte.
Mokslininkai vis dar nėra tikri, kada asmuo nebegali užkrėsti kitų žmonių, tačiau viena vokiečių mokslininkų komanda nustatė, kad koronavirusu užsikrėtę žmonės daugiausia jo išplatina ankstyvoje užsikrėtimo stadijoje. O lengvais atvejais platinamo viruso kiekis gerokai sumažėja po penkių dienų.
Lengva forma sergantys pacientai nebegali užkrėsti praėjus aštuonioms dienoms po pirmųjų simptomų pasireiškimo. Rimtais atvejais žmonės nebegali užkrėsti po 10 ar 11 dienų.
