„Visas šis dalykas atrodo kaip vienas gyvūnas, tačiau tai yra daugybė tūkstančių individų, kurie aukštesniame lygmenyje suformuoja vieną esybę“, – leidiniui „Wired“ sakė Brauno universiteto jūrų biologas Stefanas Siebertas.
Šį įspūdingą giliavandenį jūrų sutvėrimą neseniai pastebėjo „Ningaloo“ kanjonų ekspedicijoje dalyvavusi tarptautinių mokslininkų komanda, kurie priklausė Vakarų Australijos muziejaus, Schmidto vandenynų instituto ir Scrippsų okeanografijos institucijos.
Jie tyrinėjo mažai ištyrinėtą, tačiau biologiškai turtingą, vandenyno dalį prie Vakarų Australijos krantų ir naudojo nuotoliniu būdu valdomus povandeninius robotus ir sonarus. Ir šis sutvėrimas buvo užfiksuotas jiems kylant į vandens paviršių.
Schmidt Ocean tviteryje rašo: „Pasigrožėkite šiuo „milžinišku“ sifonoforu, užfiksuotu „Ningaloo“ kanjonų ekspedicijos metu. Rodos, kad tai yra didžiausias kada nors užfiksuotas pavyzdys, ir jo NSO primenanti maitinimosi pozicija“.
„Visi tiesiog neteko amo, kai ekrane pasirodė jis, – „ScienceAlert“ sakė Vakarų Australijos muziejaus biologės Nerida Wilson ir Lisa Kirkendale. – Buvo labai daug jaudulio. Žmonės puolė į valdymo pultą iš visų laivo galų. Sifonoforai yra dažnai fiksuojami, tačiau šis buvo ir didelis ir neįprastai atrodantis.“
„Nors povandeninių robotų operatoriai apytikriai paskaičiavo jo ilgį, dar reikia jį oficialiai išmatuoti. Tačiau atrodo, kad jis yra ilgesnis už bet kokį kitą gyvūną Žemėje“, – sakė biologės.
Skaičiuojama, kad išorinis žiedas buvo maždaug 47 ilgio. Visą milžinišką sutvėrimą sudarė mažyčiai individai, vadinamo zooidai. Jie tūkstančius kartu save klonuoja į kelias tipus. Vieni turi geliančius čiuptuvus, o kiti – raudonus masalus, kad priviliotų maistą. Kiti yra atsakingi už reprodukciją ar judėjimą. Kiekvienas individas veikia kaip organas didesniame sifonoforo kūne.
Biologė Rebecca Helm iš Šiaurės Karolinos Aševilio universiteto tviteryje paaiškino apie besimaitinančius klonus:
„Kai kurie klonai atsakingi už grobio gaudimą. Jų liekni kūnai kybo su vienu ilgu čiuptuvu, kaip koks žvejybos valas su kabliuku. Panašūs į šioje nuotraukoje užfiksuoto kito sifonoforo...“
Vaizdo įraše užfiksuotas sifonoforas „rodos, užėmė plokštuminio maitinimosi poziciją, dėl ko atrodo kaip koks spiralinis NSO“, paaiškino N. Wilson ir L. Kirkendale.
Tokioje milžiniškoje kolonoje turėtų būti mažiausiai milijonai šių tarpusavyje susijungusių organų-individų, kurie dirba kartu ir košia giliuosius vandenis ir „medžioja“ maistą. Savo grobiu jie dalijasi perduodami maistines medžiagas kamienu, prie kurio yra prisijungę. Tai yra vertikali šaka, kuria taip pat perduodami ir nerviniai signalai.
R. Helm mano, kad vandenyne plaukioja daugybė milijonų tokių sifonoforų, kaip ir kitų keistų gyvių, su kuriuose jie sąveikauja, kaip šis jūrinis šliužas (Cephalopyge trematoides), kuriam jie yra labai skanūs:
„Jūriniai šliužai, vadinami Cephalopyge trematoides, prisikabina prie sifonoforų klonų ir lėtai juos valdo kabėdami tarsi šios kolonijos ornamentas!“
Kita šios palydos narė yra keista stintūninė žuvis (Macropinna microstoma). Ji turi skysčio pripildyta galvos skydą, kuris, kaip manoma, leidžia joms prisėlinti prie čiuptuvus turinčiu zooidų ir pavogti jų maisto.
Ir tai yra tik dalis tų keistenybių, kuriose vyksta vandenyno gilumose, kurias sifonoforai vadina namais. Daugiau įspūdingų ir keistų vaizdų galite pamatyti žemiau esančiame vaizdo įraše. Kai mūsų planetos vandenynuose yra tiek daug paslaptingų ir keistų dalykų, kam dar reikia ateivių?
