„NASA duomenimis, neįprastai sumažėjus bendrajam ozono kiekiui virš Arkties, pokyčiai buvo užfiksuoti ir Lietuvoje. (...) Pažymime, jog toks kiekis, koks yra virš Lietuvos, dar nėra laikomas ozono skyle“, – teigiama trečiadienį tarnybos išplatintame pranešime bei savo feisbuke paskyroje.
Hidrometeorologijos tarnybos Kauno meteorologijos stoties duomenimis, pirmadienį bendrasis ozono kiekis siekė 308 Dobsono vienetus, o antradienį – 318 Dobsono vienetų. Šių dienų rodikliai yra penktadaliu mažesni nei standartinės tų parų klimato normos.
„Anot NASA, taip atsitiko dėl stiprių vakarų krypties vėjų veiklos, kai šaltas oras užsilaikė vadinamajame Šiaurės ašigalio „poliariniame sūkuryje“, tačiau tokia būsena virš Arkties nekenkia žmonių sveikatai ir greičiausiai situacija pagerės po kelių savaičių“, – teigiama pranešime.
Hidrometeorologijos tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, jog jeigu atmosferos sritis su suplonėjusiu ozono sluoksniu pasislinks arčiau vidutinių platumų, galimas ultravioletinės Saulės spinduliuotės padidėjimas. Tačiau jis nepadidės tiek, kad būtų pasiektas tropinių platumų lygis, nes saulės aukštis dar nėra didelis.
Arkties regione atsivėrė ozono skylė
Vokietijos aviacijos ir kosmoso centro mokslininkai pastebėjo, kad ozono sluoksnis Arkties regione stipriai suplonėjo. Šiuos duomenis mokslininkai gavo iš Europos kosmoso agentūros (EKA) palydovo.
Teigiama, kad nuo kovo 14 dienos jis nukrito iki mažiau nei 220 Dobsono vienetų. Paprasčiau paaiškinus, tokie skaičiau jau yra laikomi ozono skylės formavimosi indikatoriais.
Besiverianti ozono skylė siekia beveik 1 mln. kvadratinių kilometrų. Tai yra didžiausia ozono skylė šiame regione nuo 1995 metų, kai buvo pradėti nuolatiniai šio regiono stebėjimai.
Ir nors ši ozono skylė atrodo didelė, ji neprilygsta esančiai virš Antarktidos. Čia ji įprastai svyruoja nuo 20 iki 25 mln. kvadratinių kilometrų.
Mokslininkai teigia, kad ši didžiulė ozono skylė virš Arkties atsirado dėl neįprastai stiprių vėjų, kurie įkalino šaltą orą Šiaurės poliuje.
Tveigiama, kad ši ozono skylė turėtų savaime pranykti iki balandžio vidurio, tačiau būtina ir toliau stebėti situaciją, ar tokie reiškiniai nesikartos kasmet.
