Garsai, kuriuos girdite – skambantys varpai, virpančios stygos, pučiamos fleitos. Visa tai atspindi skirtingus baltymų „spyglių“ aspektus. Šie „spygliai“ yra išsikišę ir virusui padeda prisikabinti prie ląstelių. Kaip ir visi baltymai, šie „spygliai“ yra sudaryti iš amino rūgščių derinių.
Naudodamiesi nauja technika, vadinama sonifikacija, Masačusetso technologijos instituto mokslininkai kiekvienai aminorūgščiai priskyrė unikalią natą,paversdami visą baltymą muzikine partitūra, rašo sciencemag.org.
Šiam projektui vadovavo MIT profesorius Markus Buehleris, kuris „MIT News“ sakė, kad muzika suteikia unikalių įžvalgų apie koronavirusą.
„Mūsų smegenys puikiai apdoroja garsą! Vienu šūksniu mūsų ausys pasirenka visas hierarchines ypatybes: aukštį, tembrą, garsumą, melodiją, ritmą ir akordus “, – sakė jis.
Aminorūgštys yra linkusios susisukti į spiralę arba ištempti į lakštą. Tyrėjai fiksuoja šias savybes pakeisdami užrašų trukmę ir apimtį. Dėl šilumos sklindantys molekuliniai virpesiai taip pat įgauna savo garsus.
Bet kodėl reikėjo virusą „išversti“ į muziką?
„Norint pamatyti lygiavertes detales vaizde, mums prireiks didelio galingumo mikroskopo ir mes niekada negalime visų detalių pamatyti vienu metu. Garsas yra elegantiškas būdas gauti informaciją, kuri saugoma baltyme“, – sakė Buehleris.
Tyrėjai gali naudoti dirbtinio intelekto sukurtą melodiją, kad geriau suprastų, kaip virusas užkrečia žmones. Ateityje šis kompozicijos metodas taip pat galėtų padėti mokslininkams sukurti vaistus, kurie kovotų su virusu.
„Galėtume ieškoti naujo baltymo, kuris atitiktų antikūno melodiją ir ritmą, galintį prisijungti prie baltymo „spyglio“ ir taip trukdyti virusui mus užkrėsti“, – sakė profesorius Buehleris.
Instrumentus parinko patys tyrėjai. Japoniškas koto groja pagrindines natas – ramina garsus, kurie gali suteikti tam tikrą paguodą šiuo itin sunkiu metu.
Daugiau apie naujojo koronaviruso baltymų „spyglius“ galite perskaityti ČIA.
