A. Robockas „Fox News“ teigia, kad branduolinio smūgio vietoje žmonės ir visa gyvybė būtų nušluota nuo Žemės paviršiaus, tačiau neigiamas pasekmes pajustų ir kone kiekviena gyvybės forma: ir sausumoje, ir vandenyje.
„Branduolinės bombos sprogimas yra tarsi sekundės daliai ant Žemės paviršiaus būtų atnešta dalelė Saulės – viską uždeganti ir naikinanti“, – teigia A. Robockas ir priduria, kad „Hirošimoje sprogusi branduolinė bomba, kurios sprogstamoji galia buvo 15 kilotonų, viską keliuose kvadratiniuose kilometruose išdegino ir pavertė dūmais.“
Ir pasak A. Robocko, jei įvyktų rimtas branduolinis konfliktas, branduolinio sprogimo metu atsirandantys „dūmai“ užpildytų stratosferą bei neleistų prasiskverbti saulės spinduliams daugiau nei penkerius metus.
„[Pasaulinė] temperatūra taptų žemesnė, būtų mažiau saulės spinduliuotės, mažiau lietaus ir dėl to, kad būtų sunaikintas ozono sluoksnis, Žemės paviršių pasiektų didesnis kiekis žalingos UV spinduliuotės“, – tvirtina A. Robockas.
2019-aisiais „American Geophysical Union“ žurnale publikuotame moksliniame straipsnyje A. Robockas su kolegomis tvirtina, kad branduolinio karo atveju pasaulinė temperatūra vos per metus galėtų sumažėti 9 laipsniais Celsijaus, dėl ko „šiauriniame Žemės pusrutulyje net vasaros metu temperatūros būtų žemiau 0“.
Akivaizdu, kad dėl sumažėjusios saulės spinduliuotės ir žemos temperatūros kritiškai trūktų maisto produktų ir žemės ūkis būtų sunaikintas.
„Kai iš parduotuvių lentynų dingtų maistas, o ir sandėliuose jo atsargos pasibaigtų, būtų labai sunku susirasti maisto“, – teigia A. Robockas.
Ir toliau būtų tik dar blogiau. Kitame tyrime A. Robockas su kolegomis tvirtina, kad branduolinio karo atveju iš atmosferos būtų absorbuojama daugiau anglies dioksido, kas reiškia, kad vandenynai taptų rūgštesni. Tiek rūgštesni, kad tiesiog ištirpdytų koralinius rifus ir vėžiagyvių kiautus.
