Kaip rašo „Science Alert“, vertinant vien pagal kraupų vaizdą, galima pamanyti, kad įvyko masinis pingvinų naikinimas. Geros naujienos tokios – tikroji šio reiškinio priežastis yra kur kas mažiau dramatiška. Nors šis reiškinys nieko gero nežada.
Ukrainos Nacionalinėje mokslų akademijoje dirbantis jūrų ekologas Andrejus Zotovas šias nuotraukas užfiksavo atlikinėdamas mokslinius tyrimus Antarktidos bazėje. Tačiau šio groteskiško reiškinio sukėlėjai yra visai mažyčiai.
„Mūsų mokslininkai mikroskopiškai identifikavo juos kaip Chlamydomonas nivalis“, – feisbuko įraše tvirtino Ukrainos nacionalinis Antarktidos mokslų centras.
Šie mikroskopiniai žaliadumbliai (tuojau paaiškinsime, kodėl jie taip pavadinti) yra vienaląsčiai labiau į jūržoles panašūs sutvėrimai, kurių dažnai randama visuose snieguotuose žemės regionuose, – ir ašigaliuose, ir kalnuose.
Minėtieji dumbliai atšiaurios žiemos sąlygomis tik egzistuoja, tačiau kai tik saulės šviesa pakankamai įšildo ir sutirpina jų ledinį kalėjimą, dumbliai prabunda ir išnaudoja galimybę sugerti tirpsmo vandenį bei saulės šviesą, kad greitai sužydėtų.
„Kad dumbliai sužydėtų, jiems reikalingas skystas vanduo“, – interviu metu sakė Lidso universiteto mikrobiologė Steffi Lutz.
Jauni C. nivalis dumbliai dėl savo fotosintetinamųjų chloroplastų atrodo žali ir turi du žiuželius, šie jiems padeda plaukti.
Bręstant dumblių ląstelės praranda gebėjimą judėti. Jiems pasireiškia unikalios adaptacijos prie ekstremalios aplinkos savybės. Viena iš jų – ląstelės užsiaugina antrą izoliuojančią ląstelės sienelę bei raudonų karotinoidų sluoksnį ir įgyja raudonai oranžinę spalvą.
„Šis sluoksnis dumblius apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės“, – aiškinama Ukrainos Nacionalinio Antarktidos mokslo centro feisbuko puslapyje.
Be to, karotinoidai dumbliams leidžia sugerti daugiau šilumos, o tai savo ruožtu prigamina daugiau tirpsmo vandens, kuriame galima gausiau prisidauginti. Dumbliams ir jais besimaitinantiems gyviams, pavyzdžiui, apvaliosioms kirmėlėms, nuo to tik geriau. Tačiau yra ir neigiamų pasekmių.
„Dumblių žydėjimas prisideda prie klimato kaitos“, – rašė ukrainiečių mokslininkai.
2016 metais atliktas tyrimas įrodė, kad leduose įkalintų dumblių žydėjimas gali sumažinti sniego atspindimos saulės šviesos kiekį iki 13 proc. per vieną ašigalio tirpsmo sezoną.
„Dėl to neabejotinai sustiprėja ledo tirpimas“, – rašė tyrėjai.
2017 metais aplinkosaugininkai apskaičiavo, kad mikroorganizmų bendruomenės, kuriose esama ir C. nivalis, daugiau nei šeštadaliu prisideda prie Aliaskos ledynų tirpsmo tose vietose, kur tų mikroorganizmų esama. Eksperimentiškai patvirtinta, kad vietose su daugiau tirpsmo vandens atsiranda iki 50 proc. daugiau dumblių, o vietose su daugiau dumblių suaktyvinamas vandens tirpsmas.
Šiuo metu Antarktidoje yra žiema ir tirpsmo vandens joje – kaip niekada daug. Registruojami vis nauji šilumos rekordai, todėl ledynai tirpsta tokiu greičiu, koks anksčiau buvo būdingas tik šiauriniam pusrutuliui.
Šiek tiek padėtį pataiso tai, kad dumbliais užterštas tirpstantis sniegas bent jau kvepia maloniai, – mokslininkai jį vadina „arbūziniu sniegu“. Nors tai nereiškia, kad jį ir valgyti galima, – žmonėms šie dumbliai yra nuodingi.
