Mokslininkas prisipažino dažniausiai atsisakantis kvietimų į konferencijas ar diskusijas, tačiau ši tapo išimtimi, nes šiuo metu jam svarbi ir švietėjiška misija – noras papasakoti apie mokslo svarbą ir įkvėpti jaunimą siekti mokslinių aukštumų, rašoma pranešime spaudai.

Kada supratote, kad norite tapti mokslininku?

Na, man prireikė šiek tiek laiko tai suprasti. Iš pradžių studijavau mediciną ir ketinau tapti mediku, bet studijuodamas supratau, kad nenoriu gydyti ligų, nes kai gydai, liga jau yra žmogaus organizme, o aš labiau norėjau suprasti, iš kur ligos atsiranda. Norėdamas suprasti ligų atsiradimo mechanizmus turi tapti mokslininku.

Kas Jus labiausiai žavi dirbant mokslo srityje?

Manau, kad įdomiausia yra atrasti gamtos paslaptis – tai tarsi žaisti šachmatais su Dievu. Gamtoje neegzistuoja jokia politika ar žmonių nelygybė. Gamta yra kitokia. Gamtai mes nerūpime. Joje neegzistuoja nei nacionalinės, nei kalbos, nei lyčių ribos. Gamta – universali ir bendra mums visiems.

Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas gavus Nobelio premiją? Kaip jautėtės?

Taip, gyvenimas pasikeitė, bet išliko normalus. Aš vis dar turiu didelę laboratoriją, kurioje atlieku savo tyrimus. Mokslas man vis dar yra pats svarbiausias dalykas, aš jį aistringai myliu.

Vieną dalyką noriu pabrėžti – švietimą. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl atvykau į studentų organizuojamą konferenciją „The COINS 2020“ – dėl noro pasidalyti patirtimi su jaunais žmonėmis, kurių čia yra daugiausia.

Paprastai atsisakau daugelio kvietimų, bet ne šį kartą, nes studentai yra mūsų ateitis, todėl labai svarbu į juos investuoti ir parodyti, kad net ir didžiausi moksliniai pasiekimai yra įmanomi. Aš nekalbu konkrečiai apie Nobelio premiją. Aš nesakau, kad žmonės turėtų jos siekti, tačiau noriu paskatinti juos domėtis mokslu. Siekiu parodyti, kad net jei esate iš tokios mažos šalies kaip Izraelis, viskas yra įmanoma.

Kaip Jūs trumpai apibūdintumėte personalizuotą mediciną ir kaip ji gali pakeisti mūsų gyvenimą?

Trumpai tariant, tai yra tokia medicina, kurioje dėmesys sutelkiamas ne į pačią ligą, o į konkretų žmogų, sergantį ta liga. Taigi pirmiausia turime ištirti žmogaus profilį pagal jo DNR, genetiką, struktūrą ir tada jam pasiūlyti individualizuotą gydymą.

Kokios yra personalizuotos medicinos perspektyvos?

Geriausia yra tai, kad ateityje ji bus daug tikslesnė nei dabar. Mes išgydysime daugiau ligų vaistais, kurie turi daug mažiau šalutinių poveikių. Vaistai bus daug labiau specifiniai nei universalūs.

Tačiau individualizuotos medicinos trūkumai būtų kai kurie biotechnologiniai klausimai ir problemos, susijusios su vaistų kompanijomis, kurios stengiasi gaminti kuo universalesnius vaistus.

Kokie yra Jūsų artimiausios ateities moksliniai planai ir tikslai?

Aš myliu mokslą ir tikiuosi, kad turėsiu galimybę juo mėgautis iki pat paskutinės savo gyvenimo dienos. Man mokslas yra malonumas ir man nerūpi niekas kitas, išskyrus jį.

Šiuo metu kartu su talentingų jaunų tyrėjų komanda dirbame su sistema, kurią atradome naudodami ubikvitiną. Mes dirbame su ja medicinos, smegenų ligų ir vėžio kontekste.

Kaip sudominti visuomenę mokslu? Kaip atskleisti mokslinių tyrimų svarbą?

Manau, daug kas priklauso nuo žiniasklaidos. Turėtume visų pirma ją įtikinti, kad mokslas yra visko pagrindas. Visa žmonija savo kasdieniame gyvenime naudojasi tuo, ką atrado mokslas: kompiuteriai, šaldytuvai, orkaitės, telefonai – visi šie dalykai, kuriuos žmonės naudoja, yra kilę iš mokslo. Visa tai nenukrito iš dangaus, tai sukūrė mokslininkai. Jei dabartiniai žmonės netiki, nesidomi mokslu, turime bent jau pabandyti įtikinti savo jaunimą įsitraukti į mokslo pasaulį. Mokslas yra ateitis.