Dalyvavote EFIS darbo grupės susitikime vakcinų klausimu. Kuo ypatinga ši tarptautinė organizacija?

EFIS vienija įvairių Europos šalių mokslininkus imunologus. Lietuvos imunologų draugija yra šios tarptautinės organizacijos narė. EFIS organizuoja mokslines konferencijas, skatina tarptautinį bendradarbiavimą imunologijos mokslinių tyrimų ir švietimo srityje, remia jaunuosius mokslininkus. Esu deleguota atstovauti Lietuvos imunologus minėtos darbo grupės veikloje.

Kas buvo nagrinėjama šiame susitikime?

Tai – pirmasis darbo grupės susitikimas, kuriame buvo apžvelgta situacija skiepų klausimais įvairiose Europos šalyse ir sukurtas veiksmų planas artimiausiems metams – ką daryti, kad mokslininkų imunologų balsas būtų labiau girdimas visuomenėje.

Susitikimas vyko vasario 13-14 d. Vienos medicinos universitete, jame dalyvavo 12 Europos šalių atstovai, o darbo grupei vadovavo D. Britanijos imunologai.

Kiekvienos šalies atstovai įvardijo svarbiausias problemas, pasidalijo savo patirtimi ir pateikė įvairiausių siūlymų, kaip kovoti su melagienomis ir pagerinti imunologijos žinių sklaidą visuomenėje. Didelis dėmesys buvo skirtas medikų švietimo problemoms, nes pirmiausia šeimos gydytojai ir pediatrai susiduria su abejojančiais tėvais, kurie laukia kvalifikuoto atsakymo dėl kūdikio skiepijimo ar neskiepijimo.

Kokia situacija su vakcinų priešininkų judėjimu Europoje?

Melagienų skleidėjai turi ypač tvirtas pozicijas tose šalyse, kuriose tvyro visuotinio nepasitikėjimo atmosfera – žmonės nepasitiki valdžia, oficialiomis institucijomis, medikais, mokslininkais.

Skandinavijos šalys neturi problemų dėl skiepijimo, nes žmonės yra linkę pasitikėti medikais, o medikų kvalifikacija yra pakankamai aukšta. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Turkija, Italija, įvestas privalomas vaikų skiepijimas. Tai buvo būtina, kai Europą užplūdo pabėgėliai, tarp kurių daug neskiepytų asmenų, todėl kilo didelė infekcinių ligų grėsmė.

Ispanijos atstovė priminė kelerių metų senumo istoriją, kuri buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje. Šeimoje, kuri atsisakė skiepyti savo vaikus ir aktyviai ragino kitus tėvus taip daryti, šešiametis berniukas susirgo difterija. Šios ligos atvejų Ispanijoje nebuvo 30 metų, todėl medikams ne iš karto pavyko atpažinti difteriją, o kai ligos sukėlėjas buvo nustatytas, buvo bandoma vaiko gyvybę gelbėti antiserumu. Deja, Europoje tokio antiserumo nepavyko rasti, nes nebeliko difterijos grėsmės.

Diplomatijos kanalais pavyko gauti antiserumo iš Rusijos, tačiau medikų pastangos buvo bevaisės, po 4 savaičių intensyvaus gydymo vaiko gyvybė užgeso. Tėvai skubiai paskiepijo savo dukrą ir viešai apkaltino vakcinų priešininkus dėl sūnaus mirties. Tačiau tuo problemos nesibaigė. Ligoninė pateikė tėvams sąskaitą už antiserumą – 40 tūkstančių eurų. Tėvai bandė bylinėtis teisme, bet bylą pralaimėjo ir turėjo sumokėti visą sumą. Ši tragiška istorija gerokai praretino vakcinų priešininkų gretas Ispanijoje.

Kokias problemas matote Lietuvoje?

Lietuvoje yra tam tikrų problemų, kurių neturi kitos šalys. Pavyzdžiui, tėvai dažnai kelia klausimą, kodėl Lietuvoje yra skiepijami naujagimiai, nors ne visos šalys tai daro. Deja, Lietuvoje tenka skiepyti naujagimius nuo tuberkuliozės, nes šios ligos rizika itin didelė, pas mus ypač daug vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų. Taip pat Lietuvoje didesnė nei kitur invazinės meningokokinės infekcijos grėsmė – tai vėlgi papildomas skiepas kūdikiams.

Nemanau, kad vakcinų priešininkų Lietuvoje būtų žymiai daugiau, nei kitose šalyse, bet gal ne visur jie sulaukia aukštus postus užimančių politikų palaikymo ir gali skleisti savo idėjas iš parlamento tribūnos.

Bendraudama su Lietuvos žiniasklaida, matau gana atsakingą žurnalistų požiūrį į skiepus – dažniausiai būna išklausoma ekspertų nuomonė įvairiais prieštaringais klausimais. Anksčiau pasitaikydavo televizijos laidų, kuriose dalyvaudavo skandalingi veikėjai, bet dabar situacija yra pasikeitusi. Tai geras ženklas, rodantis žurnalistų atsakomybę ir išsilavinimo lygį.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Daugiausia melagienos skleidžiamos ne per radiją ar televiziją, o per socialinius tinklus. Tai šių laikų tendencija, tuo Lietuva nėra ypatinga. Esu savo šalies ir savo universiteto patriotė, todėl šiame tarptautiniame renginyje kai kurias Lietuvos problemas nutylėjau, pavyzdžiui – kad Vilniaus universitete imunologija apskritai pranyko iš medicinos studijų programos. Tai būtų išties keistai nuskambėję tokiame kontekste, kur buvo kalbama apie būtinybę gilinti medikų imunologijos žinias net ir tuose universitetuose, kur imunologijos dėstymui skiriamas deramas dėmesys, vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai.

Ar melagingų naujienų apie vakcinas daugėja? Kas tokioje informacijoje atsispindi?

Melagienų gal ir nedaugėja, bet jos tampa vis išradingesnės. Visuomenės jau nebeįtikina kalbos, kad vakcinos žudo. Todėl bandoma prisidengti pseudomoksliniais tyrimais, kuriuose smulkiai aprašomi eksperimentai, neva įrodantys vakcinų žalą. Aš vadinu tokias žinias moksline mimikrija – jos atrodo kaip mokslinės, bet iš tikrųjų yra dezinformacija. Ją sunku atremti net profesionalams.

Pateiksiu pavyzdį. Neseniai vieno tėvų forumo dalyviai paprašė pakomentuoti straipsnį, kuris atrodė kaip tikras mokslinis straipsnis – jame buvo pilna lentelių, grafikų, sudėtingų mokslinių terminų. Straipsnyje buvo aprašomi eksperimentai, kurie neva įrodo aliuminio adjuvantų žalą. Eksperimentai buvo atlikti in vitro – adjuvantais buvo veikiami makrofagai, matuojama jų aktyvacija, o po to daroma išvada, kad tokie aktyvinti makrofagai nukeliauja į smegenis ir ten sukelia uždegimą.

Tai, kad adjuvantai aktyvina makrofagus, yra seniai žinoma tiesa, bet išvada apie makrofagų judėjimą į smegenis yra visiškas melas – jie niekur nekeliauja, lieka audiniuose, ir jie apskritai negalėtų įveikti kraujo-smegenų barjero.

Jeigu taip būtų, po kiekvienos infekcijos kiltų smegenų uždegimas, nes audiniuose nuolat susidaro daug aktyvintų makrofagų. Dar tenka skaityti pseudomokslinių straipsnių, kuriuos įrodinėjama, neva vakcinose esančios DNR priemaišos sukelia mutacijas. Eiliniam piliečiui, kuris nėra dirbęs mokslinėje laboratorijoje, tai gali skambėti grėsmingai, nors iš tikrųjų DNR taip paprastai į ląsteles nepatenka ir mutacijų sukelti negali. Taigi, neturint pakankamai mokslinių žinių, sunku įvertinti tokių straipsnių turinį, o melagienų skleidėjai tuo naudojasi.

Ar naujasis koronavirusas padidino netikrų naujienų vakcinacijos tema srautą?

Dažniausiai skleidžiama netikra naujiena apie koronavirusą – pažadai sukurti vakciną per kelias savaites ar kelis mėnesius. Nė vienas iš renginyje dalyvavusių imunologų tokiomis žiniomis netiki, nes žino, kad vakcinų kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.

Apskritai, šiame renginyje nedaug kalbėjome apie koronavirusą, nes pagrindinė tema buvo vakcinos. Bet buvo įdomu išgirsti kitų šalių ekspertų nuomonę apie koronaviruso plitimą ir prognozes ateičiai. Vienos Vokietijos klinikos vadovas pateikė gana pesimistinį scenarijų, kad koronaviruso pandemijos išvengti nepavyks, nebent pavasaris pristabdys jo plitimą, nes žmonės mažiau laiko bus patalpose. Vokietijoje jau 14 žmonių yra užsikrėtę šiuo virusu, tad virusas jau pasiekė Europą. Taip pat ekspertai mano, kad duomenys apie epidemijos mastą Kinijoje gali būti netikslūs, tikrieji skaičiai gali būti žymiai didesni.

Kokių klausimų apie vakcinas dažniausiai sulaukiate iš visuomenės?

Nedayvauju socialiniuose tinkluose ir forumuose – tam tiesiog neturiu laiko. Visada stengiuosi atsakyti į konkrečius klausimus, kuriuos gaunu iš žurnalistų ar susirūpinusių tėvų. Tai būna klausimai apie naujagimių skiepijimą, vakcinų sudėtį, adjuvantų poveikį, vakcinų sukeltus pašalinius reiškinius, alerginių ligų riziką ir pan.

Kai kurie klausimai būna gana sudėtingi, reikalaujantys gilių imunologijos, molekulinės biologijos žinių. Kartais būna gana nelengva paaiškinti sudėtingus molekulinius mechanizmus paprastais, suprantamais žodžiais. Didelė dalis visuomenės yra pasimetusi, suklaidinta netikrų žinių srauto, nes labai sunku atskirti, kur melas, o kur tiesa.

Negalime kaltinti tėvų, kuriems rūpi vaikų saugumas ir sveikata - jie turi teisę užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus. Reikia kalbėtis su tais žmonėmis, kurie iš tiesų nori išgirsti atsakymus. O tiems, kurie jau „iš anksto viską žino“, įrodinėti mokslo tiesas būna beprasmiška, nes vistiek nieko neįrodysi.

Kaip kovoti su netikromis naujienomis?

Pagrindinis būdas yra medikų ir visuomenės švietimas. Kuo daugiau bus tikrų žinių, tuo mažiau bus pasitikėjimo melagienų skleidėjais, nes visi jų gąsdinimai remiasi nežinojimu. Eidama į Vienos medicinos universitetą, mačiau paminklą Z. Freudui, kur iškalti jo žodžiai „Intelektas kalba tyliai“ ("Die Stimme des Intellekts is leise"). Tuo ir naudojasi melagienų skleidėjai, perrėkdami tuos, kurie kalba tyliai. Todėl mokslininkų balsas turėtų būti labiau girdimas.

Parengė Gediminas Dubonikas, VU GMC