Vaikų miego režimu rūpinasi tėvai. Tačiau jie patys dažnai būna nepakankamai rūpestingi, vaikus taip pat vilioja elektronika ar tėvų žiūrimi TV serialai. Voriko universiteto mokslininkai į naują tyrimą įtraukė 11 tūkstančių 9–11 metų amžiaus vaikų duomenis. Jie sugretino kasdienio vaikų miego laiką su jų smegenų struktūra. Ir pastebėjo šį tą keliančio nerimą.

Trumpesnis miego laikas gali būti siejamas su depresijos, nerimo ir impulsyvaus elgesio simptomais. Neišsimiegantys vaikai taip pat kenčia nuo suprastėjusios kognityvinės funkcijos. Negana to, kai kurie simptomai, tokie kaip depresija, išlieka net metai po to, kai miego režimas yra atstatytas. Tai leidžia manyti, kad prastas miegas tarp vaikų yra sietinas su ilgalaikiais pakitimais.

Tiksliau, vaikai, kurie miega mažiau nei 7 valandas per parą 53 proc. dažniau susiduria su elgesio problemomis. Kognityvinių gebėjimų testuose jie pasirodo 7,8 proc. prasčiau nei tie, kurie miega 9–11 valandų per parą.

Ir tie pakitimai tikrai nėra menki. Mokslininkai pastebėjo, kad neišsimiegančių vaikų smegenyse aptinkamas orbitofrontalinės, prefrontalinės ir smilkininės smegenų žievės tūrio sumažėjimas. Tai –ilgalaikiai smegenų pakitimai, kurie niekur nedingsta metų metus. Šie pakitimai gali būti siejami su visa eile problemų, įskaitant ir prastą elgesį, suprastėjusius gebėjimus priimti sprendimus, negebėjimą kontroliuoti emocijas.

Ankstesni tyrimai parodė, kad 60 proc. paauglių JAV miega per trumpai. Maži vaikai miega ilgiau, tačiau jų miego režimas dažnai taip pat nėra sveikas. Mokslininkai rekomenduoja 6–12 metų vaikams miegoti 9–12 valandų per parą.