Kaip rašo sciencealert.com, neseniai astronomai pirmą kartą užfiksavo greitąjį radijo pliūpsnį, kuris kartojasi reguliariai. FRB 180916.J0158+65 pavadintas greitasis radijo pliūpsnis kartojasi kas 16,35 dienos. Tai keturias dienas kas dvi valandas fiksuojamas pliūpsnis, kuris vėliau nutyla dvylikai dienų, o vėliau viskas kartojasi.
Kanadoje veikiantį teleskopą „Canadian Hydrogen Intensity Mapping Experiment“ (CHIME) naudojantys astronomai tokį ciklą stebėjo 409 dienas. Kol kas jie nežino, ką tai galėtų reikšti, tačiau tai yra dar viena sudėtingos greitųjų radijo pliūpsnių dėlionės dalis. Savo tyrimo rezultatus astronomai į kėlė į „arXiv“ tarnybinę stotį, kur jie laukia kitų šios srities ekspertų vertinimo.
Kalbant apie greituosius radijo pliūpsnius, labai lengva jais susižavėti, nes tai yra be galo stebinanti kosmoso paslaptis, kurios iki šiol nepavyko iki galo paaiškinti.
Greitieji radijo pliūpsniai yra radijo spektro didelės energijos bangos, kurios ilgiausiai trunka vos kelias milisekundes. Ir per tokį trumputį laikotarpį išleidžiama tiek daug energijos, jog ji gali prilygti šimtams milijonų Saulių.
Dažniausiai tokie pliūpsniai fiksuojami tik kartą, ir astronomai daugiau jų niekada nebefiksuoja. Todėl labai sunku atsekti šio pliūpsnio šaltinį galaktikoje. Kai kurie greitieji radijo pliūpsniai kartojasi radijo bangomis, tačiau taip pat yra itin neprognozuojami. Juos yra lengviau susieti su kokia nors galaktika, tačiau didesnio aiškumo tai neatneša.
Praėjusiais metais CHIME mokslininkai pranešė užfiksavę net aštuonis naujus besikartojančius greituosius radijo pliūpsnius. Iš viso mokslininkai jau yra užfiksavę 10 besikartojančių tokių pliūpsnių iš bendro daugiau nei 150 greitųjų radijo pliūpsnių skaičiaus. Tiesa, kitame neseniai pasirodžiusiame moksliniame darbe teigiama, kad tokių pliūpsnių yra 11.
FRB 180916.J0158+65 buvo vienas iš aštuonių besikartojančių greitųjų radijo pliūpsnių, įtrauktų į sąrašą šiais metais. Beje, iš pradžių šis pliūpsnis, išskyrus jo kartojimąsi, nebuvo kažkuo ypatingas. Tačiau CHIME mokslininkai ir toliau stebėjo dangų ir užfiksavo tam tikrą veikimo modelį.
Ir tai itin sudomino mokslininkus, nes jie gavo naujos informacijos, kuri gali būti panaudota modeliuojant, kas galėtų būti FRB 180916.J0158+65 šaltinis.
„Šio pliūpsnio šaltinio 16,35 dienos periodiškumo nustatymas yra svarbi detalė siekiant nustatyti šio objekto pobūdį“, – savo tyrimo išvadose nurodo mokslininkai.
Kiti tokį periodiškumą demonstruojantys objektai paprastai yra dvinarės sistemos – žvaigždės ir juodosios skylės. 16,35 dienos laikotarpis gali būti orbitalinis laikotarpis, kuomet greitojo radijo pliūpsnio objektas tik tam tikrą orbitos dalį yra atsigręžęs į Žemę.
FRB 180916.J0158+65 yra vienas iš kelių greitųjų radijo pliūpsnių, kuriuos galima atsekti iki tam tikros galaktikos. Jis yra už 500 mln. šviesmečių nuo Žemės esančioje spiralinėje galaktikoje, žvaigždžių formavimosi regione. Tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog tai yra supermasyvi juodoji skylė, tačiau tai gali būti žvaigždinės masės juodoji skylė.
Mokslininkai taip pat spėja, kad greitojo radijo pliūpsnio šaltiniu gali būti vadinamoji „juodosios našlės“ dvinarė sistema, kurią sudaro mažos masės žvaigždė ir galingas kas kelias milisekundes pulsuojantis pulsaras, kurio vėjai periodiškai ją blokuoja (paprastai kelių valandų orbitaliniais laikotarpiais).
Lygiai taip pat vėjai iš objekto-kompaniono arba potvyniniai trikdžiai iš juodosios skylės gali periodiškai tam tikru būdu blokuoti greitojo radijo pliūpsnio spinduliavimą.
Taip pat negalima atmesti galimybės, kad greitojo radijo pliūpsnio šaltinis yra koks vienas objektas, pavyzdžiui, magnetaras arba rentgeninis pulsaras, nors mokslininkai pažymi, kad tokį paaiškinimą yra kiek sunkiau suderinti su turimais duomenimis, nes šie objektai sukasi netolygiai ir sukuria periodiškumą, tačiau nežinomas ne vienas toks objektas, kuris suktųsi taip lėtai.
O radijo pulsarai, kuriems būdingi kelių dienų intervalai, yra gerokai silpnesni už greituosius radijo pliūpsnius. Todėl tai vis dar išlieka mįsle.
Tačiau prisimenate anksčiau minėtą vienuoliktąjį besikartojantį greitąjį radijo pliūpsnį? Iš pradžių astronomai manė, kad tai vienetinis pliūpsnis, nes jo pasikartojimai buvo tokie silpni, jog pradžioje naudota įranga jų nefiksavo.
Tai leidžia manyti, kad ir daugiau greitųjų radijo pliūpsnių gali kartotis, tačiau kol kas jie nėra fiksuojami. O tai, kad FRB 180916.J0158+65 yra gana panašus į kitus greituosius radijo pliūpsnius, reiškia, kad gali būti ir daugiau tam tikrą ciklą turinčių pliūpsnių, tačiau mes jų kol kas neužfiksavome.
Tad kitas žingsnis, žinoma, būtų ir toliau stebėti FRB 180916.J0158+65. Taip pat būtų įdomu pamėginti nustatyti, ar kitų greitųjų radijo pliūpsnių atvejais taip pat yra tam tikras periodiškumas.
