Be kita ko, per šį bandomąjį skrydį buvo pirmąkart užfiksuotas sutrikimas, dėl kurio erdvėlaivis galėtų būti sunaikintas grįždamas į Žemės atmosferą.
Gruodžio 20-ąją surengtas kapsulės „Starliner“ bandomasis skrydis, per kurį kapsulėje žmonių nebuvo, buvo nutrauktas pirma laiko, nesugebėjus laiku įjungti aparato raketinių variklių. Anksčiau buvo skelbta, kad šios problemos priežastis buvo sugedęs borto laikrodis.
Tačiau NASA penktadienį paskelbtame pranešime rašo, kad sutrikimą lėmė iš nešančiosios raketos „Atlas V“ sistemų neteisingai nuskaityti duomenys, dėl kurio erdvėlaivio laikrodžio rodomas laikas 11 val. skyrėsi nuo tikrojo.
Dar vieną problema iškilo dėl silpno ryšio su Žeme. Dėl šios priežasties skrydžio valdymo specialistai negalėjo tinkamai siųsti komandų „Starliner“.
NASA ir „Boeing“ taip pat pirmąsyk patvirtino trečią sutrikimą – klaidą programoje, valdančioje „Starliner“ pasiruošimo sugrįžti į Žemės atmosferą procedūrą.
Dėl šios klaidos erdvėlaivio tarnybinis modulis, valdantis jo gyvybės palaikymo sistemas ir turintis atsiskirti prieš įskriejant į tankiuosius atmosferos sluoksnius, galėjo būti nukreiptas judėti įgulą skraidinančio modulio kryptimi.
Dėl to tarnybinis modulis galėjo susidurti su įgulos kapsule, ją destabilizuoti arba apgadinti nuo karščio saugantį skydą, sakė „Boeing“ kosmoso ir kosminių skrydžių padalinio vyriausiasis viceprezidentas Jimas Chiltonas.
Ši klaida buvo aptikta ir ištaisyta programos naujiniu, įdiegtu erdvėlaivio nusileidimo išvakarėse, sakė „Starliner“ projekto vedėjas Johnas Mulhollandas.
Aukšto rango NASA pareigūnas Douglas Loverro sakė, kad jog faktas, kad skrydžio metu buvo aptikta tiek daug klaidų, byloja apie jo agentūros „nepakankamą“ priežiūrą.
Vis dėlto jis pridūrė: „Atrodo, kad galėjo būti problemų dėl „Boeing“ [kapsulės kūrimo] proceso. Taigi, norime išsiaiškinti, kokia [darbo] kultūra palaikoma „Boeing“, jeigu galėjo būti iki to prieita.“
Nesėkmingas „Starliner“ eksperimentinis skrydis buvo viena iš virtinės didelių nesėkmių, pastaruoju metu ištikusių „Boeing“. Bendrovė dar nėra atsigavusi po dviejų savo lainerių „737 Max“ pražūtingų katastrofų. 2018 metų spalį Indonezijoje ir 2019 metų kovą Etiopijoje sudužus šio modelio lėktuvams žuvo iš viso 346 žmonės.
NASA pareigūnai nesutiko atsakyti, ką išaiškintos problemos žada visai „Starliner“ programai. Anksčiau buvo planuota, kad pirmas pilotuojamas šio aparato skrydis į Tarptautinę kosminę stotį įvyks artimiausiais mėnesiais.
Tuo metu „Boeing“ varžovė kosmoso sektorius „SpaceX“ savo erdvėlaivio „Crew Dragon“ pirmąjį pilotuojamą skrydį planuoja surengti kažkuriuo metu šių metų antrajame ketvirtyje, sakė bendrovės vadovas Elonas Muskas (Ilonas Maskas).
NASA yra įsipareigojusi skirti abiem bendrovėms 8 mlrd. dolerių (7,3 mlrd. eurų) už šešis skrydžius, per kiekvieną iš kurių į TKS būtų nugabenta po keturis astronautus.
Nuo 2011 metų, kai buvo baigta JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programa, Amerika tebėra priklausoma nuo Rusijos raketų, skraidinančių į TKS jos astronautus. Kuriami naujieji „Boeing“ ir „SpaceX“ erdvėlaiviai šią priklausomybę turėtų panaikinti.