„Pan-Cancer Project“ pavadintame tyrime dalyvavo daugiau nei 1 300 mokslininkų iš viso pasaulio, informuoja sciencealert.com. Jie ėmėsi titaniškos užduoties – sekvenuoti beveik 38 vėžio rūšių, kuriomis sirgo apie 2 800 pacientų, genomus.
Mokslininkai padarė daug naujų atradimų: nuo vadinamųjų varančiųjų mutacijų, skatinančių ląsteles nevaldomai daugintis, skaičiaus ir atsiradimo vietų iki stebėtinų panašumų tarp skirtinguose audiniuose aptinkamų vėžio rūšių.
Ketvirtadienį tyrimo rezultatai buvo paskelbti daugiau nei 20 straipsnių žurnale „Nature“ ir kituose moksliniuose leidiniuose. Tai yra kol kas didžiausia ir išsamiausia vėžio genomų studija.
„Panaudoję gautas žinias apie auglių susidarymą ir raidą, galime kurti naujas diagnostikos priemones ir gydymo būdus, padėsiančius anksčiau aptikti vėžį bei taikyti veiksmingesnę terapiją“, – Ontarijo Vėžio tyrimų centro paskelbtame pareiškime sakė projekto organizacinio komiteto narys Lincolnas Steinas.
Kitas organizacinio komiteto narys Peteris Campbellas, dirbantis institute „Wellcome Sanger“, teigė, jog vieni iš svarbiausių atradimų – didžiulė vėžio genomų įvairovė.
„Įdomiausia tai, kad vieno asmens vėžio genomas nepaprastai skiriasi nuo kito asmens“, – AFP pasakojo jis.
Tyrimo metu buvo aptikta tūkstančiai individualių vėžio rūšių mutacijų derinių, taip pat daugiau nei 80 procesų, sukeliančių šias mutacijas. Kai kurie iš jų yra susiję su amžiumi, kiti – paveldimi arba priklauso nuo gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip rūkymas.
Įdomūs radiniai
Nepaisant stulbinančios įvairovės, buvo aptikta „įdomių dalykų“, nurodė P. Campbellas. Pavyzdžiui, mokslininkai sužinojo, kad kai kurių vėžio rūšių užuomazgos organizme gali atsirasti prieš kelis dešimtmečius, kol jas bus galima aptikti tyrimais, kartais net vaikystėje.
„Tai rodo, kad ankstyvosios intervencijos laikotarpis yra gerokai didesnis nei manėme“, – tikino P. Campbellas.
Tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad mutacijų pobūdis ir jų atsiradimo vieta gali padėti nustatyti maždaug 1–5 proc. vėžinių susirgimų, kurie neaptinkami įprastais būdais. Sekvenuotas genomas net gali parodyti, ar nesuklysta diagnozuojant vėžio rūšį, kaip kartais nutinka.
Sekvenuojant vėžio rūšių genomus, daugiausia dėmesio paprastai skiriama maždaug 2 proc. genų, kurie koduoja baltymus.
Vis dėlto „Pan-Cancer Project“ autoriai sekvenavo ištisus genomus ir nustatė naujas vėžį sukeliančias varančiąsias mutacijas likusiuose 98 proc. genų, kurie baltymų nekoduoja.
Mokslininkai gavo daugiau informacijos apie didžiulį mutacijų skaičiaus svyravimą atsižvelgiant į vėžinio susirgimo rūšį: nuo vos kelių mutacijų vaikams labiau būdingo vėžio atveju iki 100 tūkst. pokyčių plaučių vėžio mėginiuose. Be to, maždaug 5 proc. atvejų apskritai nebuvo aptikta varančiųjų mutacijų, vadinasi, dar ne visos yra žinomos.
Milžiniškas spektras
Sekvenavimo procesas padeda nustatyti įvairias mutacijas, galinčias sukelti vėžį (nuo pokyčių pavienėse DNR raidėse iki gerokai didesnių genetinio kodo pašalinimo ar įterpimo atvejų). Taip pat paaiškėjo, jog skirtingose kūno vietose atsiradusios vėžio formos kartais yra gerokai panašesnės tarpusavyje nei buvo manoma.
„Tarkime, gali būti krūties vėžys ir prostatos vėžys, turintys panašias varančiąsias mutacijas“, – atskleidė Joachimas Weischenfeldtas, vienas iš tyrimo autorių, Kopenhagos universiteto docentas.
„Tai reiškia, jog prostatos vėžiu sergančiam pacientui gali padėti gydymas, skiriamas krūties vėžiu sergančiam pacientui“, – universiteto išplatintame pareiškime sakė jis.
Žiūrint iš praktinės pusės, tyrimo metu padaryti atradimai padės nustatyti sunkiai diagnozuojamas vėžio rūšis, leis taikyti veiksmingesnį gydymą atsižvelgiant į konkretaus vėžio varančiąsias mutacijas ir galbūt anksčiau nustatyti besivystančius auglius.
„Pradedame suvokti, kad vėžys yra milžiniško pokyčių spektro tolimajame gale, – tvirtino P. Campbellas. – Jeigu mums pavyks suprasti, kas vyksta mūsų organuose senstant, kas sukelia mutacijų sankaupas, kodėl kai kurios mutacijos plečiasi, o kitos – sunyksta, kokie gyvenimo būdo ypatumai suardo šią pusiausvyrą, tuomet galėsime pradėti galvoti apie ankstyvosios intervencijos būdus, kad užkirstume kelią arba sulėtintume neišgydomų vėžio formų atsiradimą.“
