Bristolio universiteto mokslininkai mano, kad šį grafitą galima panaudoti deimantinėms baterijoms. Mokslininkai jau kurį laiką bando baterijas, kurios gali naudoti radioaktyvias atliekas kaip energijos šaltinį. Laboratorijose jie pasiekė neblogų rezultatų – tokios baterijos išskiria pakankamai energijos, kad įvairūs jutikliai galėtų veikti tūkstančius metų.
Būtent – tūkstančius metų. Mokslininkai tikisi nusileisti į Berklio elektrinės požemius, kur saugomas panaudotas grafitas. Iš jo reikėtų išskirti anglies-14 izotopą, kuris išliks radioaktyvus dar bent 5–7 tūkstančius metų. Mokslininkai tikisi, kad kažkur elektrinės teritorijoje būtų pastatyta gamykla, kurioje būtų gaminamos baterijos, naudojančios tą anglies-14 izotopą kaip energijos šaltinį. Anglis-14 yra susikaupusi ant grafito blokų išorės, todėl ją galima išgauti kaitinant blokus ir surenkant išsiskyrusias dujas.
Tačiau kam reikia radioaktyvių baterijų? Jos nebūtų pavojingai radioaktyvios. Priešingai – jos būtų itin stabilios, nes tos branduolinės atliekos būtų paverčiamos dirbtiniais deimantais, kurie būtų apgaubti dar vienu neradioaktyviu deimantų sluoksniu. Tai net nebūtų labai sudėtinga, nes mokslininkai žino kelis būdus, kaip pagaminti praktiškai bet kokios formos deimantą.
Tokios baterijos, kurios neišsektų tūkstančius metų, būtų labai naudingos. Mokslininkai mano, kad jos praverstų net ir širdies stimuliatoriuose. Kai jų baterijos artėja prie savo darbo ciklo pabaigos, reikalinga chirurginė intervencija. Jei paprasta baterija būtų pakeista deimantine, tai ta intervencija taptų nebūtina – baterija dirbtų ilgiau nei gyvena žmogus.
Tokios baterijos praverstų ir kosmoso tyrimuose. Jos galėtų būti panaudotos palydovuose, erdvėlaiviuose ir net misijose kitose planetose. Tūkstančius metų neišsenkantis energijos šaltinis yra nepaprastai naudingas. Kartu tai – proga panaudoti dalį branduolinių atliekų.
Jungtinėje Karalystėje jau yra 95 tonos radioaktyvaus grafito. Jį reikia saugoti ir prižiūrėti – tai yra didžiulis finansinis ir technologinis įsipareigojimas, kurį paveldės ir ateities kartos. Jei bent dalį to grafino panaudotume dar kartą, galėtume pradėti vystyti technologijas, kurios ateityje visiškai išspręstų branduolinių atliekų problemą.
