Įtariamas infekcijos šaltinis – Uhano maisto turgus, kuriame lankėsi keli pirmieji užsikrėtę virusu. Turgus garsėja ten parduodamais gyvais laukiniais ir naminiais gyvūnais, tarp kurių – švilpikai, paukščiai, triušiai, šikšnosparniai ir gyvatės.
Siekdami išsiaiškinti, ar šis virusas galėjo persiduoti iš šių gyvūnų, Wei Ji su kolegomis iš Pekino universiteto palygino naujojo viruso genomą iš penkių bandinių su 217 panašių virusų, paplitusių įvairiose rūšyse.
Jų analizė rodo, kad naujasis virusas genetiškai panašus į randamą šikšnosparniuose, bet panašiausias į gyvačių virusus. „Atliktos genosklaitos rezultatai pirmą kartą rodo, kad labiausiai tikėtinas šio viruso laukinių gyvūnų rezervuaras yra gyvatės“, – rašo jie.
„Tokia nauja spekuliacija visus mus jaudina. Reikia daugiau eksperimentinių duomenų, bet užuomina aiški“, – sako tyrimą recenzavęs Haitao Guo iš Pittsburgho universiteto Pensilvanijoje.
Naujasis virusas galėjo susiformuoti iš susijungusių šikšnosparnių ir gyvačių virusų, tai gali nutikti maisto turguose, kur greta laikomi skirtingų rūšių gyvūnai, – sako Peteris Rabinowitzius iš Vašingtono universiteto Seatle.
Virusu žmonės galėjo užsikrėsti oro būdu, spėja Rabinowitzius. „Tai – tik spekuliacija, bet jei virusas yra gyvatės išskyrose ar išmatose, tai, esant pakankami daug gyvačių ir žmonių, jis galėjo būti įkvėptas dulkelių ir lašelių pavidalo“, – sako jis.
Sausio 22 dieną PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) vyko neeilinis posėdis – aptartas naujas SARS ir MERS virusų šeimos narys. Po susitikimo generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pažymėjo, kad, prieš skelbiant grėsmės visuomenės sveikatai protrūkį, reikia daugiau informacijos apie virusą ir jo sklidimą.
„Tai sudėtinga ir besivystanti situacija. Sprendimą skelbti ar ne tarptautinę grėsmę visuomenės sveikatai vertinu itin rimtai, jį priimti galima tik atsižvelgus į visus turimus duomenis“, – sakė Ghebreyesusas.
Nepaprastosios padėties komitetas vėl susirinks rytoj ir Ghebreyesusas žada, kad tada „bus daugiau ką pasakyti“.
