Įvairiuose sapnų aiškinamuosiuose vadovuose galima rasti skirtingų to paties sapno interpretacijų. Pavyzdžiui, toks, kurio siužetas ką tik perteiktas, esą, gali reikšti nerimą dėl darbo, gėdos jausmą, vidinę sumaištį ir net giliai užslėptą polinkį į ekshibicionizmą.
Turint omenyje, kad yra siūlomi įvairūs aiškinimai ir net kad egzistuoja sapnininkai, kyla natūralus klausimas, ar iš tiesų sapnai gali atskleisti didžiausias mūsų paslaptis?
Sapnai tikrai gali pateikti vertingų įžvalgų, susijusių su sąmoningu mūsų gyvenimu. Ir vis dėlto, nepaisant visko, kuo įtikėjote žiūrėdami muilo operas arba skaitydami meilės romanus, nėra jokių tyrimų, įrodančių, kad sapnai – vidinio žmogaus pasaulio atspindžiai, rašoma portale „Live Science“.
„Žvelgiant iš mokslo perspektyvos, toks požiūris laikomas nepagrįstu, – teigia Deirdre Barrett, psichologė, sapnų reikšmę analizuojanti specialistė iš Harvardo medicinos mokyklos. – Sapnuose nėra jokių simbolių. Taigi, joks sapnininkas ar sapnų aiškintojas negali pasakyti, ką reiškia konkretus sapnas.“
Vis dėlto sapnų reikšmė žmonėms nuo seno neduoda ramybės. Tarkim, senovės Mesopotamijoje ir Egipte sapnai buvo traktuojami kaip dievų siunčiamos žinutės. Graikai ir romėnai pagal sapnus pranašavo ateitį. Tačiau nuostata, kad sapnuose esama simbolių, atskleidžiančių užslėptą tiesą apie žmogaus savastį, buvo suformuluota tik XIX a. Jos autorius – garsusis Sigmundas Freudas. Jis rėmėsi prielaida, kad sapnai suveikia kaip norų išsipildymas, todėl automatiškai atskleidžia giliai užgniaužtus troškimus.
Nuo S. Freudo laikų mokslinis sapnų nagrinėjimas pažengė į priekį. Palaipsniui buvo prieita prie išvados, kad sapnuose regima realybė – kur kas labiau žemiška nei bandė spėti S. Freudas. Sapnai, kaip paaiškėjo, nėra nei ypač paslaptingi, nei fantastiniai. Dalykas tas, kad sapnavimas daug artimesnis mąstymui nei daugelis, matyt, galvoja.
Vis dėlto tai nereiškia, kad sapnai – bereikšmiai. Kaip rodo tyrimai, sapnuojantį žmogų veikia tie patys interesai, prisiminimai ir rūpesčiai, kurie jam aktualūs dieną.
„Visi fantazuojame, visi ko nors bijome, pergyvename dėl santykių su aplinkiniais, rūpinamės artimaisiais“, – vardija D. Barrett.
Sapnai, kaip būdravimo valandomis kylančių minčių pratęsimas, turi tam tikrą psichologinę reikšmę. Šia mintį žurnale „The Scientific Review of Mental Health Practice“ paskelbtoje publikacijoje išreiškė G. Williamas Domhoffas, sapnų studijomis užsiimantis mokslininkas iš Santa Kruze veikiančio Kalifornijos universiteto.
Ne vieno tyrimo išvadose nurodoma, kad sapnų naratyvas daug artimesnis kasdienybei ir įprastiems įvykiams nei, tarkim, veiksmo filmų siužetai. Išimtimi derėtų laikyti nebent išties keistus nutikimus, kaip antai motinos persikūnijimą į kokią nors žinomą televizijos laidų vedėją ar pan.
Nors sapnai dag labiau nei norėtųsi tikėti primena būdraujant aplankančias mintis, galvos smegenys miegant veikia kitaip nei atsikėlus.
„Minčių valdymas pakinta dėl visiškai kitokios biocheminės būsenos“, – nurodo D. Barrett.
Kitaip sakant, kai miegame, pakinta galvos smegenyse esančių cheminių medžiagų deriniai. Kai kurios galvos smegenų sritys tampa daug mažiau aktyvios, o kai kurios – atvirkščiai – suaktyvinamos. Tarkim, antrinės regimosios žievės sritis (už atvaizdų kūrimą atsakinga galvos smegenų dalis) tampa gerokai aktyvesnė, todėl sukuriami ryškūs vaizdai, kuriuos ir „matome“ sapnuodami. Kita vertus, priekaktinės (arba prefrontalinės) žievės sritis, įprastai filtruojanti galvą užplūstančias mintis, miegant užslopinama.
Nors kai kurie psichologai tam tikromis nuostatomis naudojasi kaip vertingu įrankiu, psichologas ir psichoanalitikas Karlas Stukenbergas, dėstantis Sinsinačio Ksavero universitete, mintį, kad sapnuose gausu savaime reikšmingų simbolių arba kad jais, tarsi kokiais kanalais, perduodami užgniaužti troškimai, vertina skeptiškai. Visgi ir jis imasi sapnų interpretavimo tiek su studentais, tiek su pacientais.
„Tarp simbolius kuriančių galvos smegenų sričių ir tų, kurių funkcijos pagrįstos logika, užsimezga savotiškas dialogas“, – sakė K. Stukenbergas portalui „Live Science“.
D. Barrett laikosi nuomonės, kad universalios sapnų interpretavimo formulės nėra. Sapnai, anot jos, nėra šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu, kuruos tereikia išlukštenti ir sudėti viduje paslėptą žaisliuką. Vis dėlto nekyla abejonių, kad per sapnus įmanoma suprasti, kaip reaguojame į tai, su kuo iš tiesų tenka susidurti.
Tad bent dėl vieno dalyko, D. Barrett įsitikinimu, S. Freudas neklydo. „Tai jis pasiūlė idėją, kad sapnai – reikšmingi ir kad jie gali šį tą pasakyti apie mus pačius“, – sako ji.
