Mediena ir betonas virto tolimos praeities liekanomis, visas miestas – pradedant mokyklomis ir baigiant parduotuvėmis bei ligoninėmis – yra pastatytas iš gyvų grybų, kurie nuolatos auga, nunyksta ir vėl atsinaujina.
Tokia vizija išdėstyta naujame provokuojančiame straipsnyje. Pasak Europos akademikų komandos, tai pirmasis gyvų grybų tyrimas, atliktas siekiant išsiaiškinti jų potencialą tapti žaliava, tinkama futuristinėms gamtai draugiškoms „monolitinėms struktūroms“, kurios, mokslininkų teigimu, sukeltų revoliuciją visoje mūsų sukurtoje aplinkoje ir ekonomikoje.
„Mes siūlome sukurti statybinę medžiagą iš grybienos. Iš grybų medžiagos pastatyti pastatai patys augs, plėtosis ir atsinaujins“, – rašoma straipsnyje.
Ši mokslininkų idėja – atsakas katastrofiškų klimato kaitos pasekmių perspektyvai. Kaip aiškinama teorijoje, statybines žaliavas užauginant iš biologinių medžiagų statybos taptų mažiau priklausomos nuo iškastinio kuro ir aplinkai kenksmingų kasimo darbų.
„Iš grybų išaugintos medžiagos gali pasižymėti didžiule mechaninių savybių įvairove: jos gali būti panašios į putas ar medieną, polimerą ar elastomerą. Faktas, kad galime gaminti į medieną panašias medžiagas, leidžia daryti prielaidą, jog šias medžiagas galima panaudoti statybos pramonėje“, – portalui „Futurism“ aiškino Nyderlanduose esančio Utrechto universiteto mikrobiologas Hanas Wostenas, vienas iš dar nerecenzuoto straipsnio autorių.
Vadinamoji grybų architektūra, kaip ir kitokios gyvųjų medžiagų formos, nėra nauja mintis – kitos tyrimų grupės taip pat tyrinėjo idėją iš grybienos auginti statybines medžiagas.
Pavyzdžiui, NASA dabar aiškinasi ir tiria, ar grybai galėtų augti Marso dirvožemyje: tai kosmoso agentūrai galbūt suteiktų galimybę nebrangiai vietoje sukurti reikalingą kosmoso aplinką.
Tačiau visuose šiuose projektuose išaugęs grybas būdavo užmušamas – šis procesas statybinę medžiagą padaro tvirtesnę. Mokslininkų komandos teigimu, toks būdas jau panaudojamas laikančiosioms konstrukcijoms ar tvorų sienoms.
Pasak naujausią tyrimą pristačiusių mokslininkų, kol kas daugiau niekas netyrinėjo galimybės monolitines konstrukcijas statyti iš gyvų grybų.
„Mūsų siūlomos medžiagos patrauklios tuo, kad jos yra biologiškai skaidžios – vadinasi, padeda kurti žiedinę ekonomiką“, – sako H. Wostenas.
„Tačiau šios medžiagos juk negali suirti, jei yra naudojamos statyboms. Mes galime išspręsti šį akivaizdų paradoksą padengdami paviršių tam tikros medžiagos sluoksniu. Juk medieną taip pat padengiame dažų ar specialaus aliejaus sluoksniu, kad apsaugotume ją nuo kenksmingų procesų. Gali būti, jog rasime grybą, gaminantį į medieną panašią medžiagą, kurios nereikia spausti“, – aiškino mokslininkas.
H. Wostenas toliau dėstė, kad netgi padengus specialiu sluoksniu svarbiausias tikslas yra išlaikyti grybų architektūrą gyvą, jog architektas galėtų atgaivinti ją vandeniu ir paskatintų tolesnį augimą, jei prireikia remonto ar pakeitimų.
Pasak mokslininkų komandos, dangos galėtų būti naudojamos siekiant pagerinti vidinę grybų tinklų struktūrą, kad grybų medžiaga būtų galima pakeisti tokius dalykus kaip pastato vandentiekio sistema, elektros instaliacija ir panašiai.
Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad šios idėjos, kaip ir didžioji komandos tyrimo dalis, yra daugiau ar mažiau spėlionės.
Vakarų Anglijos universiteto informatikos srities mokslininkas Andrew Adamatzky, taip pat vienas iš straipsnio autorių, teigia, kad komanda siekia sukurti neuromorfinių grandinių ir kitų elektronikos sistemų grybų versijas.
Jis pripažino, kad įprasti laidai yra pigesni ir juos naudoti yra pigiau, tačiau pridūrė, jog „gyvosios sistemos savaime augtų, susirinktų ir pasitaisytų – jokia įprastinė sistema to padaryti negali“.
„Tai išties yra didžiulis iššūkis, tačiau turime realią galimybę ištyrinėti, kaip pastatai galėtų savaime augti, susiremontuoti, prisitaikyti ir sužlugdyti įprastinius statybos būdus. Būtų pasitelkiami vietiniai ištekliai ir dirbama vietoje, kad gaminant medžiagą sumažėtų logistikos veiksmų ir būtų suvartojama mažiau energijos“, – sako Philas Ayresas iš Danijos karališkosios vaizduojamųjų menų akademijos, dar vienas straipsnio bendraautoris, siekiantis statybų srityje kurti žiedinę ekonomiką.
