Kaip parodė naujausias tyrimas, tikimybė, kad sulauks kvietimo į darbo pokalbį, patrauklių vyrų atveju buvo 50 procentų didesnė, tačiau gerai atrodančioms moterims tikimybė būti pakviestoms į darbo pokalbį yra daug mažesnė. Kokia to priežastis? Pasak mokslininkų, daugelyje įmonių žmogiškųjų išteklių skyriuje gyvenimo aprašymus atrenkančios darbuotojos yra jaunos vienišos moterys. Galima daryti prielaidą, kad jos nenori, jog išaugtų konkurencija.
Nors toks teiginys gali skambėti seksistiškai, panašu, kad mokslininkų atliktas tyrimas šią prielaidą patvirtina, rašo livescience.com.
Atliekant tyrimą buvo atsakyta į 2656 darbo skelbimus ir išsiųsta 5312 gyvenimo aprašymų – kiekvieno aprašymo siųsta po du variantus. Vienas variantas buvo be nuotraukos, o kitas – lygiai toks pat, tik su nuotrauka: arba patrauklaus vyro ar moters, arba neišsiskiriančios ir nepatrauklios išvaizdos vyro ar moters.
Mokslininkai pažymėjo, kad Izraelyje, skirtingai nei Jungtinėse Valstijose, nėra įprasta kandidatuojant į darbo pozicijas savo gyvenimo aprašymą papildyti nuotrauka.
Tyrimo rezultatai parodė, kad į „patrauklių“ vyrų gyvenimų aprašymus atsakė 19,9 proc. potencialių darbdavių. „Neišskirtinių“ vyrų atveju atsakymų buvo beveik dvigubai mažiau – 13,7 proc., o tais atvejais, kai vyriškio gyvenimo aprašymas buvo be nuotraukos – 9,2 proc., daugiau nei dukart mažiau.
O štai su moterų gyvenimo aprašymais buvo kitaip. Tyrimas parodė, kad, priešingai vyraujančiam įsitikinimui, patraukliomis laikomos moterys į darbo pokalbius yra kviečiamos rečiau nei tos, kurios yra laikomos neišskirtinėmis ar nepatraukliomis, taip pat ir tos, kurios į savo gyvenimo aprašymą nuotraukos neįtraukia.
„Vertinant moteris kandidates, palankiausiai buvo sureaguota į gyvenimo aprašymus be nuotraukos – pakvietimo į pokalbį procentas buvo 22 procentais didesnis nei patraukliomis nelaikomų moterų ir 30 procentų didesnis nei tų, kurios laikomos patraukliomis. Mūsų išvados dėl savotiško patrauklių moterų baudimo prieštarauja šiuolaikinei grožį analizuojančiai psichologinei ir organizacinės elgsenos literatūrai, kurioje tiek vyrų, tiek moterų patrauklumas siejamas su beveik kiekviena teigiama savybe“, – aiškina tyrimo autoriai: Bradley Ruffle, Ben-Guriono universitete Negeve profesorius, ir doktorantūros studentas Ze'evas Shtudineris.
Tyrimas parodė, kad su diskriminacija susidūrusių patrauklių moterų skaičius priklausė nuo to, kas turėjo jas įdarbinti. Tais atvejais, kai gyvenimo aprašymai buvo siunčiami agentūroms, patrauklios moterys kandidatės nebuvo vertinamos prasčiau nei tos, kurios yra laikomos neatrodančiomis patraukliai, o lyginant su nuotraukos nepridėjusiomis kandidatėmis buvo vertinamos tik kiek blogiau.
Tačiau tais atvejais, kai būsima darbovietė darbuotojų atranką vykdė tiesiogiai pati, gyvenimo aprašymų su patrauklios moters nuotrauka, į kuriuos buvo sureaguota pakvietimu į pokalbį, buvo maždaug perpus mažiau nei tų, kuriuose buvo neišvaizdžios moters nuotrauka arba nuotraukos išvis nebuvo. Mokslininkai daro išvadą, kad taip gali būti dėl didelio žmogiškųjų išteklių skyriuose dirbančių moterų skaičiaus.
Kad patikslintų stereotipą, mokslininkai po eksperimento atliko tyrimą: kalbėjosi su asmeniu, kuris kompanijoje yra atsakingas už kandidatų atrankas. 24 iš 25 tirtų kompanijų (96 proc.) tas asmuo buvo moteris. Be to, šios moterys buvo jaunos (jų amžius svyravo nuo 23 iki 34 metų, vidutinis amžius – 29 metai) ir dažniausiai (67 proc.) vienišos – šios aplinkybės labiau siejamos su pavydžia reakcija darbo vietoje susidūrus su jauna ir patrauklia varžove.
„Iš tiesų taip ir yra: išvados parodė, kad moterų pavydas patrauklioms moterims darbo vietoje yra svarbiausia jų „baudimo“ atrenkant darbo pozicijoms priežastis“, – sako B. Ruffle.
