56,7 laipsnių rodiklis yra laikomas oficialiu rekordu, nors šiandien jau abejojama tuometinių matavimų tikslumu. Bet nesvarbu – Mirties slėnis vis tiek yra bent jau viena iš karščiausių vietų Žemėje. Ir būtent dėl to jį kasmet aplanko tūkstančiai žmonių.

Atvykę ir aplinkinių miestų žmonės nustemba, kad klimatas čia yra visiškai kitoks. Tačiau mokslininkai tam turi paaiškinimą – Mirties slėnis yra natūrali orkaitė, kur gamta iškepa viską, kas pabando čia įsikurti. Būtent dėl to čia beveik nėra gyvybės.

Didžiulis karštis čia vyrauja dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Mirties slėnį iš visų pusių supa aukšti kalnai. Taigi, čia beveik nėra vėjo, o ir tas pats kalnų papėdėmis žemyn leidžiasi gerokai įšilęs. Kalnai saugo Mirties slėnį ir nuo lietaus, kurio čia iškrenta tik iki 50 mm per metus. Palyginimui, Lietuvoje mes gauname 600–900 mm kritulių per metus.

Lyg to dar nebūtų gana, tie kalnai nesudaro rimtesnio šešėlio. Taigi, Saulė kepina debesimis nepridengtą smėlį ir akmenis. Kadangi Mirties slėnis yra labai sausa dykuma, čia beveik nėra jokios augmenijos, kuri taip pat galėtų sudaryti šešėlį. Taigi, sausas dirvožemis įkaista labai stipriai.

Negana to, Mirties slėnis yra 86 metrai žemiau jūros lygio. Taigi, oras čia yra tankesnis, todėl šiltesnis. Įkaitęs oras kyla aukštyn, tačiau negali niekur pasitraukti dėl slėnį juosiančių kalnų. Todėl tik šiek tiek atvėsęs leidžiasi žemyn. Mirties slėnis yra tarsi natūrali orkaitė, į kurią geriau neužklysti nepasiruošusiems.

Karščiausias mėnuo Mirties slėnyje – liepa, tačiau visą vasarą ir rugsėjį čia vyrauja aukštesnė nei 40 laipsnių temperatūra. Tiesa, susidarius palankioms sąlygoms oras čia gali ir atvėsti. Žemiausia Mirties slėnyje kada nors užfiksuota temperatūra -9 °C.