Bet naujame tyrime aiškinama priešingai. Sukūrę anglies, deguonies ir fosforo apykaitos Žemės atmosferoje bei vandenynuose modelį, mokslininkai nustatė, kad deguonies kiekis staigiai išaugti gali tiesiog dėl pasikeitusio ilgalaikių procesų balanso.
Pavyzdžiui, fosforo gausa vandenyje lemia fitoplanktono augimą, o planktonas kuria deguonį. Bet mirusios bakterijos irdamos suvartoja deguonį vandenyje ir išskiria dar daugiau fosforo. Fitoplanktono kiekis gali labai staigiai pereiti iš būsenos, kai bakterijų ir deguonies beveik nėra, į būseną, kai jų yra daug.
Panašiai veikia ir vulkaniniai procesai, po truputį sugeriantys deguonį į uolienas Žemės mantijoje. Jie vis lėtėja ir tam tikru metu vėlgi pasikeičia balansas bei išauga deguonies kiekis.
Taigi gali būti, kad deguonies gausa atmosferoje yra natūralus fotosintetinančių bakterijų ir vulkaninių procesų ilgalaikės sąveikos padarinys, o ne radikalių atsitiktinių pokyčių pasekmė. Tai reiškia, kad jei kur nors kitur Visatoje išsivysto fotosintezė, laikui bėgant ten turėtų atsirasti ir daug deguonies.