Verta paminėti, kad nors greitis ir stebėtinas, pats judėjimas toks tikrai nėra. Magnetinis šiaurės ašigalis iš tiesų niekada nestovi vietoje ir juda priklausomai nuo išsilydžiusios geležies mūsų planetos branduolyje judėjimo, veikiančio Žemės magnetinį lauką.
„Nuo pat jo pirminio oficialus atradimo 1831 metais, magnetinis šiaurės ašigalis jau nukeliavo maždaug 2250 kilometrų, – savo tinklalapyje paaiškina JAV nacionaliniai vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos ir Nacionaliniai aplinkos informacijos centrai (NCEI). – Toks judėjimas iš esmės yra gana nedidelis ir leidžia mokslininkams jį gana lengvai stebėti.“
Tačiau pastaruoju metu tas judėjimas pagreitėjo. Pastaraisiais dešimtmečiais magnetinis šiaurės ašigalis ėmė judėti vidutiniškai 55 kilometrų per metus greičiau. Naujausi duomenys rodo, kad jo judėjimas link Rusijos dabar yra sulėtėjęs iki maždaug 40 kilometrų per metus, tačiau net ir tokiu atveju, lyginant su teoriniais skaičiavimais, paremtais šimtų metų duomenimis, tai yra reiškinys, su kuriuo mokslininkai iki šiol nebuvo susidūrę.
„Nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio jis juda gerokai greičiau nei bet kuriuo metu per mažiausiai keturis šimtmečius, – sakė Britanijos geologijos tarnybos geomagnetikos specialistas Ciaranas Begganas. – Mes iš tiesų nežinome, kiek iš šio pokyčio tenka mūsų branduoliui.“
Nors mokslininkai negali iki galo paaiškinti branduolio pokyčių, darančių įtaką tokia dideliam šiaurės ašigalio judėjimui, jie gali sukurti Žemės magnetinio lauko žemėlapį ir paskaičiuoti jo pokyčių greitį per tam tikrą laiką, o tai padėtų prognozuoti galimus pokyčius ateityje.
Ši sistema sukuria tai, kas vadinama Pasaulio magnetiniu modeliu (PMM), atspindinčiu magnetinį lauką, kuris yra varomoji daugybės navigacijos įrankių – nuo GPS iki naudojamų NASA, kariuomenės ir kitų institucijų – jėga.
Nepaisant jo svarbos, šio modelio toliaregiškumo galia – kaip ir pats magnetinis šiaurės ašigalis – nėra nekintama, todėl jo duomenis reikia kas penkerius metus atnaujinti, kad modelis išliktų tikslus.
„Jeigu turima tinkamų palydovų duomenų, tuomet PMM duomenys jų paskelbimo metu yra itin tikslūs. Tačiau vėliau tie duomenys kinta ir penkerių metų laikotarpio pabaigoje jie jau būna pasenę ir turi būti atnaujinti“, – aiškina NCEI.
Dabar atėjo būtent toks metas, ir PMM valdantys NCEI ir Britanijos geologijos tarnyba praėjusią savaitę pagaliau atnaujino tuos duomenis. Tačiau atnaujinimas atliktas visai metais anksčiau būtent dėl to neįprastai greito magnetinio šiaurės ašigalio judėjimo, o tai rodo, jog duomenys paseno greičiau nei įprastai, nepaisant neseniai užfiksuoto judėjimo sulėtėjimo.
Nors svyravimų greitis atrodo beprotiškas, iš tiesų tokie svyravimai dar gana nedideli, lyginant su anksčiau įvykusiais Žemės istorijoje: kai magnetiniai ašigaliai pakankamai toli nukeliauja nuo savo pozicijos, jie iš tiesų gali apsikeisti. Taip įvyksta kas kelis šimtus tūkstančių metų.
Kol kas sunku pasakyti, kada tai gali įvykti ir ar tai įvyks, tačiau tai gali turėti rimtų pasekmių žmonijai. Naujasis PMM galios iki 2025 metų ir visi galime būti ramūs, nes ašigalių apsikeitimas bent jau kol kas negresia.
